Ta senovė dar vis negili,
Jeigu pamena mielą legendą.
... Nukryžiuotas ir miręs
Dievo Sūnus
Į pragarą žengia.
- Nusidėjėliai, ei!
Te užteks jums kančių.
Su savim Jus į dangų imu,
Nepalikęs nei vieno.
Ir Šėtonas priklupęs:
- O Dieve,
Betgi pragaras tuščias tuomet!
Rauda, verkia ir prašo
Bent mažyčio stebuklo.
Reikia pragaro velniui,
Dievui, turbūt - ne mažiau.
- Nusidėjėliai, ei! , -
Šaukia Dievas ir vėl:
- Su savim Jus į dangų imu,
Nepalikęs nei vieno...
O karaliui velnių:
- Neraudoki,
Neverki, maestro!
Pragaras tuščias nebus.
Tau pasiųsiu visus,
Kurie
nusidėjėlius
smerkia,
Įsitikinę savo teismu...