Ateiviai patsirodė naktį. Pamaciau jų galvats uz lango dar neatsimerkęts – puvo zaliots. Tsiaupinga, taip? Ats irgi pūciau taip pamanęts, pet dar nepuvau vitsitskai prapudęts ir tsąmoningats.
Pirmats pradėjo klykti Kitkits:
- Degam! Degam! Gaitsrats! Pavojuts!
Kiek palaukęts:
- Ratsykų planeta tskendi lieptsnotse!
Tada ats truputį tstūktelėjau jam, pet nepijokit, vitsai netstipriai, nets jits tuojau vėl atsidūrė lovytėje ir tętsė tsavo juoduts darputs:
- Mano autsų nepėra! Jau nudėgė graziotsiots autytėts!
Puvau privertstas tstūktelėti dar kartą ir tstipriau, pet jits pradėjo gudrauti:
- Klimputelio kopėciots! Klimputelio kopėciots virtsta gruzdintomits pulvytėmits! Tsiaudelių pavidalu!
Tada at pramerkiau vieną akį. Kats tats Klimputeeelits?... Ir kam jam kopetėlėėėts?.. Gal jits netsveikats?.. Kodėl nelipo tsu jomits pro langą, jeigu puvo gaitsrats?.. Ir its vitso – ar mets netsutsipykę?? Antrots akiets nepramerkiau, nets tspyriau Kitkiui į uzpakalį uz tai, kad itsigalvoja neetsamuts pertsonazuts ir gaitsrą. Patstoviai patstoviai itsigalvoja, vitsada, kai tik papunda netikėtu laiku ir netsupranta, kats jį pazadino: mirutsieji? ateiviai? Klimputelio kopetėlėts? kūdikėlits Jėzuts? .. O gal mirtits? Pet tada įdomu, ko ji atėjo -manęts, ar Kitkio?? Aitsku, kad to zvėriets, uztat ir klykauja dapar kaip pritsitslapinęts.
- Kiek valandų?!! - tsurikau klaikiu paltsu, staigiai atsitsėtsdamats lovytėje.
- Tryts valandots dvidetsimt penkiots tsekundėts! Gaitsro nėra! Zalieji patsitslėpė! Pet neuzmik, pa!
- Mmm... Gerai raportuoji, nepraradai orientacijots, pet kats tie zalieji netsuptratau?.. Dėl jų mets papudome? Zaliuotsiuts reikia mutsti, kol neuzmutsė mūtsų planetots?.. Ats nepapudau, itskrypėli tu! Tai tu mane prizadinai! Kaip vitsada tsu tuo tsavo gaitsru! Depilats, lopedats ir itsgama!
Itsgamots jits dar nepuvo girdėjęts, todėl itskrito its lovytėts, pats, ir net nutstojo tsvepluoti, todėl, kad its vitso nutstojo kalpėti, nets tsutstingo. Kvaitsiukats, man jo pagailo. Itsgama per ziauruts zodits. Netseniai itsgirdau kieme, lapai didingai tskampėjo! Pet tats kvaitsiukats niekada netsupranta, kad reikia mėgautits tskampetsiu, jam rūpi tik reiktsmėts ir todėl daznai itsigątsta.
- Na gerai, eikts tia, pritsijungtsim prie planetots gyvenimo ir pavaikytsim amzinai nemieganciuts kvaitsiukuts. Pamatytsi, puts linktsma, tu juk mėgtsi, taip?
Pet tats kvaitsiukats tepetsėdėjo vitsats tsutstingęts ant zemėts ir net autsytėts tstyrojo kaip rageliai. Tai puvo lapai lapai tsiaupinga, pet ats nelapai itsigandau, nets etsu lapai lapai drątsuts, ne taip kaip tats Kitkits ir pe to zinojau tstepuklingą zodį:
- Autitste!!! Kam at patakiau! Fau lovytėn!
Ir jits tuoj įstsoko lovytėn, tats mazats autitstukats, pet neuzmigo tsuolyje kaip puvo įpratęts, pet vėl tsuriko apie zaliuts ir ateiviuts.
- Zali?.. Uz lango taip?.. Nori kad nutampyciau autsytets, taip?.. Arpa nori, kad vėl pavadinciau itsgama, taip?!
Nuo itsgamots jits net tsutrepėjo vitsats ir pradėjo kartoti kaip uztsikirtęts mergaicių zaitslats: zali zali zali zali zali zali zali zali zali...
- Kitki! Tia agurkai, taip?! Tu vėl pritsivalgei nakciai agurkų?! Nori pritslapinti lovytę, taip?!? Ką? Agurkai reikalingi tavo protstatai, pet tu nevalgei?.. Pet, Kitki, ats nematau pats tave jokių lytiets pozymių, vitsitskai vitsitskai jokių.. Autytėts? Pet kvaitsiuk, autytėts nėra lytiets pozymits, tia vitsai kats kita... Tikrai tikrai zinok kats kita.., pet tu dar per mazats, kad tau apie tai dapar aitskinciau, tsupratai?! Man atrodo, kad tu tik itsitirpinėji.. Netsigincyk tsu manimi! Patakiau! Tuojau tu man tskritsi pro palkoną! Tuojau tuojau, prakeiktats nevykėli ir autsitste tsu lopedu ir.... O kats tia tokts dapar?.. Tia tikrai ne agurkats... Kitki, ar tu zinai, kats tia į muts tspoktso pro langą tsu tokia zalia galva??
- Aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa. – Tia tsaukėme mets apu ir padarėme fau po antklode, kuria tats nenormaluts Kitkits vadina kaldra, ir tada mets pradėjome tsaldyti plutsats, ir net gal pūtume uzmigę, pet kamparyje patsigirdo keitstats ir lapai nemalonuts vaitojimats. Ats patsiziūrėjau per kratstelį akiets ir antkladėts ir pamaciau, kad kamparyts jau pilnats pilnutėlits keitstų zalių padarų ir vitsi jie keitstai linguodami ūkia ir vaitoja. Puvo klaikiau negu klaiku ir ats tsutsukau Kitkiui:
-Kats tia?! Tavo draugai, taip?! Tuctuojau tsok its lovytėts ir fau juots vitsuts per palkoną, tsupratai?! Ką?! Tu netsoktsi? Pijai?.. Pet Kitki,.. kats tada tsokts?.. Daugiau nėra kam. Tu po kaldra vienats, nets ats jau tseniautsiai uzmigęts.
Ir tada ats pradėjau gartsiai knarkti, taip gartsiai, kad net its tikrųjų pūciau uzmigęts, pet Kitkits negalėjo uzmigti, nets tats vaitojimats varė jį its proto.
- Paklautsk pagaliau kats jie ir ko nori, arpa ats tave uzmutsiu uz nemiegojimą ir tada tau puts vits viena, tsupratai taip? Vaitooootskėts?? Zaliotsiots vaitoootskėts?.. Kats tia per veitslė, ats netsuprantu... Tia ateiviai?! Depile, ko tu man its karto nepatakei?! Tegul tuctuojau tskrenda atgal ir tsavo planetoje vaitojatsi, o ne prie mūtsų lovotytėts, pegėdėts!.. Ką?! Jots tia kariauja? Tsitaip?! Patskelpė mumts dvikovą? .. Pet ats netsuprantu, kodėl tik dvikovą? Ne trikovą ir ne atstunkovę?? Todėl, kad mets tik du, taip?.. Tslyktstūts padarai.. Tuojauts mets paigtsime tats kovats. Eikts tia pats mane, tsvelnuti. Nepijok, nepijok, ats tikrai ne mazokitstats ir ekskipit.., ai tia per tunkuts zodits, tu jo vits tiek neitmoktsi, duok geriau man tsavo letenytets, taip taip letenytets. Pa, gerututs. Dapar duok autsytets. Nuleitsk autsits patakiau! Gerutits, pa į autsytets. Dapar imam vieną autsytę ir uzlenkiam ant galvytėts, tada uzdedam letenėlę.. Patinka, taip? Tsaunuolits, pa! Dapar tą patį tsu kita letenėle ir autyte.. Pa pa pa! Grazuolits tu mano ir tsaunuolits, ar girdi dapar ką norts? Taip ir maniau! Tstepuklats atsitiko ir mets uzmiegame, o tots vaitotskėts tegul nemiegots per naktį. Taip, per naktį! Patakiau! Tia jomts pautsmė uz tarpgalaktiniuts karuts! Tsapnuok zvaigzdutets, geruti, pa, rytoj patsiziūrėtsim rezultatus!
MT: Ratsykai