visas miestas atsiklaupia
pasižiūri stiklais po kuriais užsimezgusios žuvys
_ _ _
mintyse dar skubėdama skiepiju medį ant kranto
byrančiu žiedu. tylintį rūmus be vartų
rodos spėju ištraukti iš varinių dėžučių žodžius
suguldyti raktus ant palangės
iš anapus žinau kaip atrieda
išprotėję man almantys vandenys
jie į delnus suklups
apraizgys karoliukais iš karto
smilkiniuos sugiedos lopšines
numestų kaip monetų po kanklėm
_ _ _
palikai jei mane ant vandens
šito miesto užaugti,
tai kodėl dabar
purpuriniais pilvais
atsigulęs į akmenis raudi?