Jūreiviui

Ateik, žmogau, į mano delną,
Paliesk vilnis švelniai ranka,
Dovanoju tau bekraštę laisvę,
Erdves, kurių neaprėpt mintims.

Išskleisk bures ir tieski kursą
Per mano garbanas melsvas,
Paimk keteromis ką bangos neša,
Viskas tavo, tik vienas „bet“-
Ranka ne vien tik glostyt gali,
Bet ir kietai kumščius sugniaužt.

Pažvelk kaip saulę dengia tamsos,
Ar pameni, kaip prašei vis „dar“?
Bangos smarkiau vis laivą talžo,
Taip mėgai kartot visiems „tai aš! „
Dabar parodyk ko esi tu vertas,
Galingasai valdove audrų ir vandenų,
Tik nesiskųsk, ne tam jau laikas,
Nesišauk tų, kuriuos išduoti spėjai tu.
Nepasiduok, kovok. Ir keik mane, jei nori
Ligi švyturį pasiglemš lietus.
Dugne paruošiu tau šaltą guolį,
Tarp tūkstančių paklydėlių, tokių kaip tu.
Jų motinos ašarų išliejo dunojus,
O aš be gailesčio jas gert turiu.