Visada kai tave skaitau, galvoju, kad rašai tik sau pačiai. 2 strofos nė velnio neįkertu, nekenčiu abstraktų, abstraktai eilėraštyje nepateisinami, šian Dantės "Pragarą" skaičiau - jokių abstraktų nepalieka skaitytojui gromuluoti, tam irgi talentas duotas.
Skaičiau vakar, o dabar ateinu žiūrėt, ar įspūdis tas pats bus. :) Nu tas dvigalvis vis tiek nerimą kelia. O va "Dega", nors ir absurdiška, man skaitosi su kirčiu antram skiemeny (Edgaras DegA), ir labai čia tinka. :))
Kailis tai nuostabus.
Jaučiu kažkokį keistą jutiminį suvokimą, įdomi nuojauta ir erdviškumas apima, visai netrukdo žodžių minimumas, tiesiog jų užtenka, atrodo, kad tamsoje ieškai durų ir žinai kad jas rasi.Čia tik avytės jutimas:)
4. Per daug neapibrėžtas "pienu". Gal kaip nors veiksmažodį drėbt šalia? Pernelyg abstraktus ir tiesmukas "prieraišumas". Apie tą kailį ir paskutinis žodis - genialu.