Seminaras prie jūros apie vaikų literatūrą

Liepos 20–22 d. Klaipėdoje, šurmuliuojant Jūros šventei, Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje vyko tarptautinis literatūros seminaras „Jūra ir vaikų literatūra“. Tai tradicinis, jau penktasis tokia tema organizuojamas renginys, į kurį susirenka vaikų literatūros ir skaitybos specialistai. Šį kartą dalyvavo ir svečiai iš Latvijos bei Estijos. Tarptautinio pobūdžio pokalbiai prie jūros apie vaikų literatūrą prasidėjo 1996-aisiais. Tada IBBY Lietuvos skyrius ir Nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centras, bendradarbiaudamas su Klaipėdos menininkų namais, surengė pirmąjį tokio pobūdžio seminarą. Vienas iš pirmųjų iniciatorių ir organizatorių buvo klaipėdietis rašytojas Sigitas Poškus. Nors tam tikrą laiką jūrinių seminarų tradicija buvo nutrūkusi, 2004 m. renginys buvo atnaujintas – dabar jis vyksta kas dveji metai. Šį, penktąjį seminarą, vilniškiams organizatoriams rengti padėjo Klaipėdos jaunimo centras.

Atidarymo metu buvo parodytas naujas estų filmas „Ruudi“ (2006). Įdomi šio filmo atsiradimo istorija – jis buvo kuriamas kartu su knyga ir pradėtas rodyti tuo pačiu metu, kai knygynus pasiekė nauja Aare Toikka ir Aarne Mägi to paties pavadinimo knyga. Tai istorija apie šešiametį berniuką, labai norėjusį turėti tėtį, bet kartu ir pasakojimas apie jūrą, vikingus. Estijoje filmas ir knyga sulaukė didžiulio dėmesio. Filmą pamatė maždaug tiek pat žiūrovų, kiek žiūrėjo ir „Harį Poterį“.

Jūros tematika vaikų literatūroje buvo nagrinėjama pirmajame seminaro posėdyje. Vita Mozūraitė, Loreta Jakonytė ir Kęstutis Urba analizavo XIX a. knygas apie jūrą: J. F. Cooperio Jūrų burtininkę, T. Mayne Reido Jūrų vilkiūkštį, R. M. Ballantyne’o Koralų jūrą, o Lita Silova iš Rygos pasakojo apie Jules’io Verne’o kūrybos dėstymą mokykloje, taikant interaktyvius literatūros dėstymo metodus.

Nors pagrindinė seminaro tema – jūra, tačiau renginiuose nemažai dėmesio buvo skiriama ir šiuolaikinei Lietuvos, Latvijos bei Estijos vaikų literatūrai. Kaimyninių šalių literatūros leidybai bei kūrybai aptarti buvo skirtas ištisas posėdis. Apie naujausias savo šalių vaikų literatūros knygas, leidybos bei kūrybos tendencijas, renginius, įvykusius per pastaruosius dvejus metus, savo pranešimuose pasakojo Roma Kišūnaitė, Ilze Stikane (Latvija), Jaanika Palm ir Mare Müürsepp (abi iš Estijos). Knygų leidybos situacija visose Baltijos šalyse panaši: vaikams ir paaugliams išleidžiama daug ir įvairių knygų, kurių tematika, problematika ir žanrinė skalė itin plati; verstinės vaikų literatūros išleidžiama bemaž du kartus daugiau nei nacionalinės, o greta profesionalių vaikų rašytojų vaikams kuria daugelio profesijų žmonės – dailininkai, literatūrologai, mokytojai, gydytojai ir kiti.

„Baltų lankų“ knygyne buvo pristatyta nauja latvių rašytojo Jurio Zvirgzdinio knyga Tobijo paistalai (leidykla „Nieko rimto“). J. Zvirgzdinis – šiuolaikinis latvių rašytojas, dailininkas, rašantis prozą vaikams ir suaugusiesiems. Tobijas – mažas meškiukas, visada keliaujantis kartu su rašytoju; apie jį Latvijoje jau išleistos dvi knygos. Tobijo paistalai – linksma, gyvų intonacijų knyga, pratęsianti unikalią žaislinių meškiukų literatūros tradiciją.

Paskutinis posėdis – diskusija „Kuo mums (Jums) įdomi Jūsų (mūsų) vaikų literatūra“ į pokalbį įtraukė didžiąją dalį seminaro dalyvių. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje išleista keletas naujų bei pakartota jau žinomų latvių ir estų vaikų literatūros kūrinių (Aidi Vallik Kaip laikaisi, Ana?, Eno Raudo Cypliukas, Jurio Zvirgzdinio Tobijo paistalai, Vladimiro Kaijako Juodasis kamuolys, Annos Sakse Pasakos apie gėles). Latviai yra išleidę kelias estų knygas (Veiko Belialso Ossum-Possum, Lehte’o Hainsalu Tu juk nebijai rupūžės?, Oskaro Lutso Berniukas su ragiukais), o estai iš kaimynų nėra išleidę nieko.

Nors panašūs Baltijos šalių vaikų literatūros specialistų pokalbiai vyksta nuolat, nuolat dalijamasi leidybos naujienomis, nuomonėmis apie reikšmingas knygas, ne visur sulaukiame vienodų rezultatų. Ir šį kartą šalių atstovai nurodė reikšmingiausius pastarųjų metų vaikų literatūros kūrinius, kuriuos vertėtų išleisti kaimyninėse šalyse, tad rezultatus vėl skaičiuosime po dvejų metų – kitame seminare apie jūrą ir vaikų literatūrą.