Rašyk
Eilės (78516)
Fantastika (2314)
Esė (1565)
Proza (10971)
Vaikams (2723)
Slam (81)
English (1197)
Po polsku (375)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Apie vaikų ir jaunimo literatūrą globalizacijos bei naujųjų technologijų amžiuje

2006-03-10
Ryškiausia 2006 m. Baltijos ir Vilniaus knygų mugės vaikų literatūros asmenybė buvo profesorius iš Frankfurto prie Maino Hansas Heino Ewersas. Tai garsus vokiečių vaikų literatūros tyrėjas, Johanno Wolfgango Goethe’s universiteto Jaunimo knygų tyrimų instituto direktorius. Jo apsilankymo tikslas buvo užmegzti gerus ryšius su Lietuva, tad jo pageidavimu buvo surengti du susitikimai su lietuvių vaikų literatūros specialistais – vienas „Litexpo“ rūmuose, kitas – Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centre.

H. H. Ewersas skaitė pranešimą „Vaikų ir jaunimo literatūra globalizacijos bei naujų technologijų amžiuje“. Profesorius aptarė vaikų literatūros pokyčius, kurie prasidėjo pasirodžius kultiniam Hariui Poteriui. Nors bestselerių būta visais laikais, tačiau pastaruoju laiku dėmesys jiems ypač padidėjo, jie užkariauja ne tik knygų rinką, bet ir protus. Bestseleriais tapusios knygos, profesoriaus nuomone, pamažu įgyja tokių savybių, kurios būdingos populiariajai muzikai ar televizijai – knyga suteikia tam tikrą bendrumo su visuomene ar jos grupe jausmą. Hario Poterio situacija ypatinga: vaikai ir paaugliai tarsi patiria prievartą ar jaučia pareigą jį skaityti, o literatūros mokslas šiai knygai irgi skiria tiek dėmesio, kiek joks kitas bestseleris iki šiol nebuvo sulaukęs.

Tačiau Hario Poterio sėkmę lemia ne tik pats kūrinys. Kaip rodo patirtis, šiais laikais geriausių rezultatų galima pasiekti tik pasitelkus visas šiuolaikines technologijas – įvairias medijų rūšis bei žiniasklaidos priemones. Nors Haris Poteris yra spausdinta knyga, tačiau siūlomas ir garsinis jos variantas, komiksai, albumai, filmai, kompiuteriniai žaidimai, pateikiama daugybė pranešimų spaudoje, radijuje ir televizijoje, gausu informacijos internete, leidžiama įvairi atributika. Tokia plati kūrinio sklaida atitinka vartotojo, ypač vaiko ar paauglio, interesus. Jaunas žmogus nieko neišskirdamas priima visumą: skaito visas knygas, žiūri filmus ir serialus, žaidžia ta tematika kompiuterius žaidimus, seka pranešimus ar žaidžia internete, dalyvauja sirgalių klubuose.
Toks įvairių medijų ir žiniasklaidos dėmesys vieno kūrinio sklaidai pastaraisiais metais tapo itin populiarus dalykas (be Hario Poterio, panašaus dėmesio sulaukė Žvaigždžių karai, Vampyrų žudikė ir kt.). Įvairiapusei kūrinio sklaidai reikia nemažų finansinių pajėgų, o parduoti kelių technologijų ir medijų produktą vienoje šalyje arba vienoje kalbinėje teritorijoje dažnai neapsimoka. Tokia situacija lėmė geresnę padėtį anglų ir amerikiečių literatūrai. Nors Vokietijoje irgi yra sukurta sėkmingų kelių medijų bendradarbiavimo variantų, ji negali lygintis su anglakalbių kraštais. Vaikai ir paaugliai, kurie mėgsta ir geba naudotis įvairiomis technologijomis, gerai išmano interneto paslaptis, jaučia poreikį būti globalinės pramoginės kultūros dalyviais, o šią kultūrą šiandien diktuoja anglai ir amerikiečiai. Naujausios technologijos leidžia vaikams pasijusti pasaulio piliečiais.

Anglakalbės literatūros vyravimą Vokietijos knygų rinkoje pranešėjas pateikė remdamasis konkrečiais pavyzdžiais: parduotų vertimų licencijų statistika. 2003 m. iš anglų kalbos buvo išversta 3700 pavadinimų knygų (tai sudaro apie pusę visų vertimų), o į anglų kalbą buvo išversta tik 419 vokiškų knygų. Anglų vaikų ir jaunimo literatūros vertimai sudaro maždaug ketvirtadalį visos Vokietijos vaikų skaitomos literatūros – apie 600 pavadinimų per metus. O į anglų kalbą išversti tik 57 vokiečių autorių kūriniai. Anglų ir amerikiečių kūriniai daugeliu atžvilgiu vykdo tai, ką vokiečiai vadina „išstūmimo efektu“. Ypač grėsmingai įsitvirtina fantasy žanro vertimai, kurie pastaruoju metu sparčiai parduodami daugelyje pasaulio šalių. Ne tik Vokietijos patirtis rodo, kad fantasy kūriniai baigia išstumti realistinę grožinę literatūrą. Daugelio šalių literatūroje ima vyrauti siaubas, mistika, virtualūs pasauliai. Norėdami, kad vertimai padėtų perteikti gyvą įspūdį apie savitą kitų šalių žmonių gyvenimą (ypač vaikų ir jaunimo, šeimos), turime susirūpinti realistinės literatūros stiprinimu, stengtis vaikus ir jaunimą sudominti realistiniais kūriniais, skatinti juos neužmiršti ir tradicinės, nacionalinės literatūros.

Pranešėjas pabrėžė jokiu būdu nekviečiąs į karo žygį prieš anglų ir amerikiečių literatūrą ir pasidžiaugė, kad Lietuvoje domimasi vokiečių vaikų ir jaunimo literatūra. Pagal jo duomenis, 2003 m. buvo įsigytos 24 licencijos vokiečių vaikų ir jaunimo kūriniams versti, 2004 m. – jau 41 licencija.

Baigdamas pranešimą H. H. Ewersas paaiškino, kad jis apžvelgė Vakarų Europos (ypač Vokietijos) padėtį siekdamas, kad ir Lietuvoje imtume mąstyti apie jo minėtas vaikų ir jaunimo literatūrai iškylančias grėsmes.


Roma Kišūnaitė
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą