Neseniai pasirodė Vytauto Dambrausko knyga "Kompozitorius Jonas Dambrauskas" apie vieną ryškiausių praėjusio šimtmečio Lietuvos muzikinio gyvenimo asmenybių – šaulį, Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvį, operos suflerį, chorų ir operos dirigentą, vargonininką, kompozitorių, kurio dainos skambėjo ne tik Lietuvos, bet ir JAV bei Kanados lietuvių dainų šventėse, o "Malda už Tėvynę" prieškario metais pradėdavo Lietuvos radijo programas. J. Dambrausko (1892–1982) gyvenimas vingiavo per Čiobiškį,...

John Irving. Našlė vieneriems metams. Vertė D. Daugirdienė. V.: Alma littera, 2002. 640 p. Milan Kundera. Pokštas. Vertė A. Grybauskas. V.: Tyto alba, 2002. 365 p. Du pasaulinio garso rašytojai, – kas šiuo atveju yra pasaulis, ne itin aišku: populiarumas? pagal abiejų knygas pastatyti nelabai vykę filmai? "kasiniai" knygų tiražai? – vis dėlto dvi geros knygos, kurių parašymo datas skiria trys dešimtys metų, nors tam tikro chronologinio artimumo jos ir turi: Johno Irvingo romano...

Griuvus "geležinei uždangai", Nepriklausomybės metais atsivėrė visas pasaulis, kitados užkalti langai plačiai atsilapojo, vietoj vienos valstybinės grožinės literatūros leidyklos radosi šimtai leidyklų leidyklėlių, pasiryžusių užpildyti milžinišką spragą – patenkinti pasaulinės literatūros badą, tad nenuostabu, kad pliūptelėjo toks srautas knygų, viliojančių tiek pikantiškais pavadinimais, tiek margais viršeliais, jog iš pradžių skaitytojui buvo netgi sunku pasirinkti, ką verta imti į rankas....

Algirdas Steponavičius. Paslaptingas būties švytėjimas. V.: R. Paknio leidykla, 2002. 256 p. Tai knyga, leidžianti tapti nostalgiškam, gal netgi tam įpareigojanti. Pasidėjus šalia tokį albumą būtų labai sunku išsisukinėti nuo savo paties nuoširdumo – kitaip čia mąstyti tiesiog nėra įmanoma. Tad įsipareigojimų turbūt atsisakysime. Kodėl ši knyga taip sunkiai tampa tiesiog tik knyga, gulinčia šalia, ant stalo? Dėl to net ir nelabai tikisi, kad ant stalo išties guli tik knyga. Jeigu būtų...

Sausio 29 d. Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtam Paramos jauniesiems menininkams programos projektui. Programa skirta padėti jauniesiems menininkams geriau integruotis į šalies kultūrinį gyvenimą ir tapti aktyviais meno kūrėjais. Ja siekiama formuoti aktyvią ir kūrybišką jaunąją šalies menininkų kartą, turinčią reikiamas sąlygas kurti bei realizuoti savo kūrybą ir pajėgią veikti šalies meninės kultūros ir visuomenės plėtrą. Programoje numatyta gerinti jaunųjų menininkų...

Niujorke veikiančio Tautos fondo taryba tarėsi dėl paramos Lietuvos mokykloms, spaudai, kultūrai. Tautos fondo valdybos pirmininkas A. Vedeckas, kalbėdamas apie fondo finansinę padėtį, pažymėjo, kad dėl susilpnėjusios ekonomikos aukos gerokai sumažėjo, tačiau per praėjusių metų devynis mėnesius į fondą įplaukė daugiau kaip 181 tūkstantis dolerių. Iš jų į Lietuvą buvo pervesta 130 tūkstančių. Dabar Tautos fondo ižde yra per du milijonus dolerių. Numatyta parama Lietuvai šiais metais....

2003 m. sausio 20, 24 ir 28 dienomis Lietuvos kultūros ir meno tarybos posėdžiuose buvo svarstomi klausimai dėl valstybės stipendijų meno ir kultūros kūrėjams paskyrimo. Lietuvos kultūros ir meno tarybos sausio 20 d. posėdyje taip pat nustatyta tvarka trečdaliu buvo pakeista Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondo kultūros ekspertų komisija. Sausio 24 d. posėdyje taryba konstatavo, kad Kultūros ministerijos vadovybė 2002 m. nesitarė su taryba dėl kai kurių problemiškų...

Sausio 30 d. Lietuvos institutas pristatė žurnalistams šių metų veiklos planus. Lietuvos institutas yra viešoji įstaiga, kurią 2001 metais įsteigė Lietuvos kultūros, švietimo ir mokslo bei užsienio reikalų ministerijos. Šio instituto įsteigimą parėmė Švedų institutas. Lietuvos instituto prioritetus lemia bendri valstybės prioritetai. Jo veikla siejama su Lietuvos integracija į ES ir NATO. Lietuvos institutas veikia per LR atstovybes užsienyje ir rengia programas, atsižvelgdamas į ambasadų...

Pusei Kultūros ministerijai pateiktų Lietuvoje rengiamų tarptautinių profesionalaus meno festivalių bei konkursų projektų paskirta valstybės biudžeto parama 2003 metams. Iš viso konkursui buvo pateikti 42 projektai, iš kurių paremtas 21. Šiems projektams, atsižvelgus į ekspertų komisijos rekomendacijas, buvo paskirstyta 743 tūkst. litų: XII Baltijos šalių lėlių teatrų festivaliui - 40 000 Lt; XIV tarptautiniam literatūros festivaliui „Poetinis Druskininkų ruduo“ - 10 000 Lt;...

Sausio 29 d. kultūros ministrė Roma Dovydėnienė ir Meno kūrėjų asociacijos tarybos nariai aptarė meno kūrėjų organizacijų finansavimo bei lėšų paskirstymo klausimus. Meno kūrėjų organizacijos yra ne pelno siekiančios visuomeninės organizacijos. Remiantis Meno kūrėjų bei jų organizacijų įstatymu, valstybės biudžeto lėšos joms gali būti skiriamos tik jų pateiktoms ir Kultūros ministerijos patvirtintoms programoms finansuoti. Asociacijos atstovai akcentavo, kad nepakankamai lėšų yra...

Vilnius ROTUŠĖ Didžioji g. 31 II.11 18 val. - vakaras, skirtas "Liepaičių" choro meno vadovės ir vyriausiosios dirigentės L.Palinauskaitės kūrybinės veiklos 40-mečiui RAŠYTOJŲ KLUBAS K.Sirvydo g. 6 II.10 17 val.- M.Kontrimaitės kūrybos vakaras su nauja poezijos knyga "Palei pat gyvenimą". Bus atidaryta R.Arutiuniano tapybos paroda. Dalyvaus M.Kontrimaitė, R.Arutiunianas, poetė O.Baliukonė, knygos redaktorė P.Žemgulytė, grafikė R.Vėliuvienė, smuikininkė J.Martinkėnaitė, pianistė...

Kultūros ministerija, pritarus ekspertų komisijoms, Lietuvos kultūros ir meno tarybos teikimu paskirstė stipendijas šalies meno ir kultūros kūrėjams. 108 meno ir kultūros kūrėjams skirtos dvimetės, 22 - vienmetės stipendijos. Viena stipendija skirta vieneriems metams ir septyniems mėnesiams, 24 stipendijos - šešiems mėnesiams. Vienam meno ir kultūros kūrėjui stipendija duota penkiems mėnesiams, dar trims kūrėjams stipendijos - trims mėnesiams. Viena stipendija suteikta dviem mėnesiams ir...

Juozo Tysliavos, kurio šimtmetį minėjome praeitų metų pabaigoje, archyvas, esantis Maironio lietuvių literatūros muziejuje, ne itin gausus, tačiau ne eksponatų kiekis verčia prisiminti vieną ar kitą ryškiaspalvę asmenybę, o poetas toks buvo: ambicingas, pasirengęs užkariauti jei ne visą pasaulį, tai bent Europą ar Paryžių! Atsiverskime jo "Coupe de vents" ("Vėjų taurė"), 1926 m. išleistą Prancūzijos sostinėje. Knygai pratarmę rašo ne bet kas, o pats Oskaras Milašius, priešlapyje portretą...

Ryškios egzotiškų nuotraukų spalvos, kraugeriški, tačiau paremti sudėtinga religine sistema bei unikaliu gyvenimo būdu tekstai, negirdėta kalba, būgnų dundesys… 2003 metų sausio 23-iosios vakarą sostinės Mokytojų namų Mažoji salė buvo virtusi Lotynų Amerika. Mažojoje salėje tą vakarą buvo atidaryta Ievos Dunajevaitės, poeto bei vertėjo Lauryno Katkaus ir "vario burnų idėjų dirbtuvių" įkūrėjo poeto Tomo S.Butkaus fotoparoda "Lotynų Amerika". Gausiai susirinkę matės arbata besivaišinantys...

Nekanonizuotoje Pilypo Evangelijoje rašoma: "Jėzus įvaldė visa tai slapta. Nes jis neatsivėrė toks, koks jis buvo [iš tiesų]. Bet jis atsivėrė toks, kokį [buvo galima] jį matyti. Taip atsivėrė jis [visiems]: didiems jis atsivėrė kaip didis, mažiems jis atsivėrė kaip mažas, angelams jis [atsivėrė] kaip angelas ir žmonėms - kaip žmogus". Atsivėrimo galimybė suteikiama kiekvienam: būti ar turėti, padėti ar pakenkti, suprasti ir paskatinti ar pasmerkti. Neseniai miręs visame pasaulyje garsus...

Los Andžele, Šv.Kazimiero parapijos salėje, buvo surengta popietė su rašytoja Ale Rūta. Ši išsimokslinusi Aukštaitijos duktė yra sukūrusi net 30 romanų ir kitų kūrinių, iš kurių septyni pažymėti premijomis, - kalbėjo kultūrininkas K.Milkovaitis. - Nors Alė Rūta daugiausia rašo romanus, bet periodikoje yra spausdinusi apsakymų ir publicistinių straipsnių. Ji taip pat yra dramaturgė, poetė, vertėja. Tai yra didelis įnašas į tautos kultūros lobyną. Alė Rūta - subrendusi kūrėja, ką patyrėme ir...

Gavusi paramą iš Ateitininkų šalpos fondo, Šiaurės Amerikos ateitininkų taryba 3000 egz. tiražu išleido prieš 50 metų Sibiro kankinės Adelės Dirsytės sukurtos maldaknygės "Marija, gelbėk mus!" naują laidą ir jai pritaikytą lankstinuką. Sibiro lageriuose parašytos maldaknygės pirmoji laida Lietuvoje pogrindžio sąlygomis buvo išleista 1964 metais. Atgavus nepriklausomybę pasirodė dar kelios laidos. "Drauge" A.Šmulkštienė rašo, kad A.Dirsytės maldaknygė "Marija, gelbėk mus!", patekusi į...

Per paskutinį suvažiavimą Lietuvos rašytojų sąjungos nariai išrinko 10 iškiliausių XX a lietuvių rašytojų. Taigi rašytojai rinko rašytojus. „Kultūros barų“ ir „Naujojo Židinio-Aidų“ redakcijoms parūpo sužinoti skaitytojų vertinimus - ką jie laiko geriausiais mūsų rašytojais. Redakcijos siūlo iš alfabetinio 60 rašytojų sąrašo atrinkti 10 ir sunumeruoti juos pagal savo vertinimą. Jei manote, kad į sąrašą nepateko jūsų vertinami rašytojai, į dešimtuką galite įtraukti ne daugiau kaip du jums...

Vilniaus universiteto (VU) biblioteka išlaikys valstybinės reikšmės bibliotekos statusą ir toliau bus finansuojama iš bendrojo VU biudžeto. Atsižvelgus į bibliotekininkų pastabas, šis finansavimui įtakos neturintis bibliotekų statusas išskirtas ir naujos redakcijos Bibliotekų įstatymo projekte. Pristatydamas įstatymo projektą, Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas sakė, kad 2003 m. bus patobulinta bibliotekų teisinė bazė, bibliotekos bus statomos, modernizuojamos ir...

Elžbieta Skuodienė. Kai vėluoja laimė. Parengė Kostas Aleksynas. V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002. 381 p. Ši knyga pakliuvo man į rankas tuo metu, kai dar nebuvau atsigavusi nuo perskaitytų bent poros dešimčių lietuvių moterų romanų, išleistų pastaraisiais metais. Dokumentinė literatūra dažnai yra šaltas dušas, priverčiantis pamąstyti apie grožinės literatūros (ne)galimybes. Rafinuočiausias pramanas paveikumu neretai nusileidžia gyvenimo tiesai. Paprastos...