Dar šiandien prisimenu juoką akių
Be jų išgyventi be proto sunku
Ir žodžio suteikiančio šitiek jėgų
Man trūksta, kaip oro karščiausiu metu.

Prisimenu viską, ką Tu man sakei
Kaip piešinį savo likimo piešei
Trintuko tau niekad klaidoms nereikėjo
Nes jos prie tavęs visiškai nederėjo

Ir nuotaiką visad nešiojais širdy
O akys švytėjo, lyg laimės ugny
Tą dieną šypsojaisi kiek ypatingai
Tikėjais, kad tikslą pasieksi laimingai

Ant kelio išbėgu, staiga suprantu
Tave paskutinį jau kartą regiu
Tik krečiantis garsas pasiekia ausis
Ir amžiams apgaubia į glėby naktis

Ir dainos tau skirtos dabar paskutinės
O rankos sudėtos gražiai ant krūtinės
Ir muzikai skambant gūdžiausioj nakty
Žinok, kad per amžius gyvensi širdy.