ne menas

Tik tyliai, nedrąsiai ilsėjosi džiaugsmas,
Tik skaudžiai, aštriai kankino vėl skausmas..
Tik šaižiai, neaiškiai girdėjosi šauksmas...
Beprasmiai, bauginančiai veriantis posmas...
Tikėjotės meno?
Deja, jo nebus...
Tikėjotės grožio?
Ar kūrėt jį jūs?
Tik sėdit ir laukiat,
Lyg maisto lėkštėj..
Bet nėr čia liokajaus...
Meniu čionai nėr...
Lapas po lapo
Mintį rašau.
Nutrūksta..
Iš naujo imu...
Vėl rašau...
Ir vėl tu tikiesi
Surast čia kažką.
Nevark.
Gi sakau,
Čia ne meno šaka.
Čia rimui nėr vietos..
Eiles ar matai?
Kalta čia vaizduotė.
Ne eilės.
Tikrai...
Randi čia tik tai,
Ką mintys nurodo:
Jei liūdesio –naktį,
Ir dieną – jei džiaugsmo.
Vaivorykščių pievas ir
Lašą lietaus..
Purvynuose miegantį
Foną žmogaus.
Bet jei nors trumpam
Tu susimąstai,
Visur eilėse
vien save tematai.