Rašyk
Eilės (80897)
Fantastika (2571)
Esė (1657)
Proza (11323)
Vaikams (2770)
Slam (94)
English (1228)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Tylos Ši diskusija skirta įsijungt kokią nors galvoj skambančią ar nuotaiką/situaciją atitinkančią muziką ir patylėt. Nebylios diskusijos gimdo tiesą.
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 11:23
0000
aɥa
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 11:16
Dy__
aha
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 11:06
0000
kitai skiriu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 11:01
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 10:58
Dy__
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 09:46
0000
"Gilus nuobodulys, plūduriuojantis būties gelmėse tarsi
tamsi nebyli migla, visus daiktus, žmones, o kartu su jais ir save sutelkia į kažkokį keistą abejingumą. Šitoks nuobodulys atveria esinių visumą", rašo Heideggeris tekste 'Kas yra metafizika?'
Kita tokios atverties galimybė glūdi džiaugsme, kurį sukelia mylimo
žmogaus - ne abstraktaus asmens - būties artumas, tęsia toliau Heideggeris. Tačiau tokios nuotaikos, pastatydamos mus prieš esinių visumą paslepiančios nuo mūsų niekį, kurio mes ieškome. Niekas atsiveria tik retomis pamatinės baimės (Angst) akimirkomis. Baimę Heideggeris atskiria nuo baikštumo, kuris iš esmės sutampa su per dideliu polinkiu bijoti. Daug dažniau
baimė, anot jo, sukelia tam tikrą ramybę. Baimėje kažkam yra baisu. Tačiau mes negalime pasakyti 'kodėl'. Visi daiktai ir mes patys paskęstame kažkokiame abejingume. Tačiau nutoldami daiktai neišnyksta, jie atsisuka į mus. Ramybės mums neduodąs būtent reiškinių visumos nutolimas. Nebelieka jokios atramos. Taip išslystant esiniams, lieka tik šitas pagaunantis "joks"

Ku Bu
2014 m. rugpjūčio 31 d., 14:23 ·

žiogai

'Derrida siulo pabandyti iSSifruoti Sj moters jraSq. nes jo manymu, tai nera nekonceptuali metafora ar alegorine iliustracija. Derrida perinterpretuoja "Klai- dos istorijq" pasiremdamas tuo, kad Heideggeris pra- leido iodiius "Sie wird Weib". "Klaidos istorija" Der- rida interpretacijoje tampa pasakojimu apie tai, kaip ideja palaipsniui tapo moterimi. Tada, kai Platonas daugiau nebegaljs pasakyti "a5 esu tiesa", jis "tampa atskirtas nuo tiesos" ir "tegali sekti jos pedsakais" "Visi ienklai, visas Svytejimas ir patrauklumas, kurjNietzsche jivelgia moteryje, jos gundanti distancija, jos patraukiantis neprieinamu- tnas, amiinai uidengtas jos provokatyvios transcen- dencijos paiadas, jos Enffernzrng, visa tai priklauso tiesos istorijai per klaidos istorijq" (Derrida, 1979,
p. 49 ). Nietzsche, tarsi noredamas paaiSkinti ir ana- lizuoti tai, kq reiSkia "ji tampa moterimi", pridedqs "Sie wird Christlich" ir uidarqs kabutes. Derrida su- sieja antrosios epochos, - kai ideja tampa krikSCio- niSka, - siuietq su kastracijos motyvu - tiesos prany- kimo paslaptimi. Kastracijos motyvas niekaip nejtelpa j heidege- ridkqiq Nietzshes interpretacijq. Derrida nagrineja ir kitus Nietzsches tekstus. Cituoja tolimesnj "Staby saulelydiio" fragmentq, kur Nietzshe sako "Bainy- Eia kovoja su aistra, jq iSpjaudama bet kuriuo poiiii- riu: jos praktika, jos 'gydymas' yra kastratizmas" (Nyte, 199 1, p. 52 1-522). TaEiau kova su aistros Sak- nimis reiSkianti kovq su gyvenilno Saknimis, todel bainyEios praktika esanti svetima gyvenimui. Sveti- ma gyvenimui bainyEia taip pat esanti svetima ir nio- teriai, kuri yra pats gyvenimas (ferninn 1.itn). Derrida iodj "kastracija" pasirenka iS paties Niet- zsches teksto. Siuo iodiiu sukuria savo platonizmo apvertimo istorijq kaip moters ir kastracijos santy- kio pasikeitimq. Derrida isskiria tris vertybines psichoanalitines po- zicijas, kylantias iS skirtingy situacijq. Pirmiausia, moteris esanti potenciali inelo figura, ji cenzuruoja- ma, ieminama ir niekinama. Tiesos ir metafizikos var- du jq apkaltina lengvatikis vyras, kuris, sustiprinda- mas savo paliudijimG "siulo tiesq ir savo falq kaip jo paties tikrojo patikimumo garantq" ( Derrida, 1979, p. 95). Antrajame teiginyje moteris yra cenzuruoja- ma, ieminama ir niekinama tik tuo atveju, jei yra tie- sos iaidimo "figha ir valdove". Uisidejusi krikSEio- niskosios filosofines buties kaukq, ji arba susitapati- na su tiesa, arba tqsia iaidiniq su ja per distancijq. Ji gali manipuliuoti tiesa atsisakydama ja tiketi savo pa- tios labui. Abiem atvejais, teigia Derrida, ji lieka fa- logocentrineje erdve.je ir yra du sykius kastruota: vie- nq syki kaip tiesa. kitq syki - kaip netiesa. Ir tik tre- Eiuoju atveju, moteris tampa atpaiinta ir teigiama kaip teigiantioji galia, kaip nepastovi, menininke, dioni- siSka. "lr jau ne vyras teigia jq. Ji teigia pati save Kastracija Eia nejvyksta" (Derrida, 1979, p. 97). Ar galima iS Derridos interpretacijos daryti iSva- dq, kad Si teigianti ir dionisiSka moteris, kaip pats gyvenimas ir kaip tiesalnetiesa, ir buvo Nietzsche's platonizmo apvertimo tikslas?'
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 09:44
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 01:47
Dy__
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 01:10
0000
plaštakę pamačiau už lango tikrą
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-30 23:52
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-30 20:54
0000
o paula ir šokėja ir daktarė kaip svirpesys
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-30 20:29
0000
paulai nepažįstamai patiko kažkokiu būdu būtent tai seniai seniai rodyta
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-30 16:50
0000
išroviau plauką pakankamai ilgą iš galinės kaklo pusės vieną tokį vis užaugantį
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-30 09:08
0000
'Asmens unikalus pasyvumas ar net aistra yra nuolatinis paklusimo kitam, kito pakeitimo savimi įvykis. Tas paklusimas, Levino manymu, nėra nei niekis, nei transcendentalinės vaizduotės produktas. Pakeitimas nėra veiksmas, tai yra pasyvumas, kuris konvertuojamas ne į veiksmą būti savimi, o veikiau į buvimą kitaip negu būtis. Šis pasyvus kitu apsėstasis subjektas yra amžinas Odisėjas, niekada negrįžtantis pats į save ir nesutampantis su savimi. Jis išsilaisvina ne tik iš ketvirtosios Kanto antinomijos aptiktos dinaminės laiko tėkmės priespaudos, bet ir iš sutapimo su pačiu savimi.'

'Tačiau toje komunikacinėje erdvėje, kur būtina formuluoti visiems aiškius ir suprantamus,
bendrai atpažįstamus diskusinius argumentus, Derrida paprasčiausiai nėra. Jis yra atsitraukęsį savo autobiografiškumą, į singuliarumą, į paslaptį, į parašo zoną. Ši zona – ne vien tiktai tekstas, filosofinis ar literatūrinis. Ši zona – taip pat gali bûti ir kalėjimo kamera Prahoje'

'Literatūroje, jo manymu, mus domina Būties patyrimas, ji visada balansuoja ant metafizikos ribos, ant bet ko ribos, anapus visko, įskaitant ir save. „Tai pats įdomiausias dalykas pasaulyje, galbūt įdomesnis negu pats pasaulis, ir todėl, jeigu ji neturi apibrėžimo, kas yra paskelbta ir paneigta literatūros vardu negali būti sutapatinta su jokiu kitu diskursu. Jis niekada nebus mokslinis, filosofinis, šnekamasis“

'kelyje į aukščiausią žmogaus dvasinės evoliucijos pakopą itin svarbus nusivylimas, kurį kierkegaard'as išsamiai aptaria pirmoje knygos 'liga mirčiai' dalyje' (45)

KU BU, nusileiskit savo išdidumui ir vėl kelkite savo ''psichodelines'' foto čia, ta kūdra taip toli, tingis po ją braidyti :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-29 20:29
0000
1 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-29 10:32
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-29 10:30
0000
'Mes susipykome. Kivirčas nieko nereiškia – net jeigu tie, kurie susipyko, niekada daugiau
nebesusitinka – tai tiesiog kitoks gyvenimo kartu būdas nepametant vienas kito iš akių tame ankštame pasaulyje, kuris mums yra skirtas. Aš negalėjau apie jį (Camus) negalvoti, negalėjau nejausti jo akių, kai staitydavau knygą ar laikraštį ir svarstydavau: „Ką jis apie tai mano? Ką jis apie tai mano 'šiuo momentu'?“ (Sartre 1988: 165).'
po Camus mirties

'į mūsų visus argumentus, teigia abelaras, jie atsakytų, kad protas su tokiais dalykais neturi nieko bendro' (45)

'mechaniškas lingchi' (45)

'Lingchi – lėtas pjaustymas, lėta mirtis, kankinimo būdas, paplitęs Kinijoje (uždraustas 1905 m.). Lingchi metu žmogaus kūnas būdavo lėtai pjaustomas, metodiškai šalinant nedideles kūno dalis. Tai kankinimas, kurio pabaigoje kankinamasis po skausmo patiria ekstazę, palaimą ar beveik nušvitimą...'
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-28 22:08
0000
kokts tia ne baidarininkats ne pantatstats atsirado
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-28 22:02
RhouLand
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
1 --- 26 --- 52 --- 78 --- 104 --- 130 --- 156 --- 182 183 184 185 186 187 --- 206
[iš viso: 4115]


 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą