Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Tylos Ši diskusija skirta įsijungt kokią nors galvoj skambančią ar nuotaiką/situaciją atitinkančią muziką ir patylėt. Nebylios diskusijos gimdo tiesą.
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-27 00:30
0000
man dar patikdavo o nosinė
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-27 00:29
0000
aš nevadinau taip bet tai kažkas panašaus bei prisiminiau kierkegorą ir pamaniau kad kažką panašaus jame rasiu
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-26 23:48
Kailas Spenseris
Čia ne umliautas. Nėra taškų. Girdi? Nėra.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-26 18:13
0000
Søren
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-26 17:10
Kailas Spenseris
Girdžiu umliautą. Ir ne vieną.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-26 15:55
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-26 15:27
0000
Vasara išeina, palieka iliuzijų šleifą

Galiu prašyti, verkti: pasilik, sustok akimirka žavinga, matau, slenki žolės paviršiumi, sena kekšė tik gula, glosto sudrėkusius padus, meldžiu ...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-26 09:52
0000
'prisipažįstu' (45)

'„Išsivadavusios“ moters tapatumo slinktis' (45)

'Tačiau į
tą gyvą Gombrowicziaus būtį Argentina vis dėlto įsiveržia. Ir
jau kitais metais jis net šiek tiek patetiškai prabyla apie
nors ir "žemą", bet "jauną" Argentinos grožį. Argentina, sako
Gombrowiczius, tai ankstyvos ir lengvos formos šalis. Klaidų
čia pasitaiko retai. Drovumas yra išimtis. Kaip tik dėl to, jo
požiūriu, šioje šalyje nesusiformavo vertybių skalė, o kaip
tik tai Gombrowicziui čia labiausiai ir patinka. "Jie
nesibjauri... jie nesipiktina... jie nesmerkia... jie
nesigėdija... taip smarkiai kaip mes". Jis žavisi
argentinietiškuoju antigenialumu, kuris, pasirodo, kyląs iš
atsipalaidavimo, žmogus čia netampa kliūtimi, kurią reikia
įveikti. "Palyginti su jais
aš esu dar laukinis žvėris", sako apie save Gombrowiczius.'

'Prisimenu Jacquesą Derrida, kuris
pakartojo Borgeso mintį, kad visa istorija tėra kelių metaforų
istorija, ir pridūrė, kad filosofijos istorija esanti šviesos
metaforos istorija'

'Nereikėtų tikėtis, kad šios sąvokos ką
nors reiškia: nurodo realybę, kurią pasistengus būtų galima
vis dėlto atpažinti ir pamatyti. Visos sąvokos tėra metaforos,
netgi fizikinės, sako pats autorius. Kam tada filosofui jos
apskritai reikalingos? Sąvokos yra tik įrankiai ontologiniam
viso to, kas egzistuoja, pagrindui aprašyti. Sukurti dar vieną
meta-pasakojimą. Jei filosofas nepripažįsta Biblijoje nusakyto
pasaulio sukūrimo mito, istoriją apie pasaulio pradžią jis
turi sukurti pats. Iš tiesų kodėl šiuolaikinis žmogus turėtų
gyventi be didžiojo naratyvo, be viską aprėpiančio ir prasmę
viskam suteikiančio kosmogoninio pasakojimo, kaip kad akina
tekstų mylėtojai postmodernistai? Šliogeris taip gyventi
nenori. Jis apskritai nemėgsta postmodernistų.'

'Heideggeriui
rūpi ne poeto sąmonė ir ne jo tekstas, o pati būtis. Būtis
kaip tokia, anot Heideggerio, nėra reiškinys, ji negali tapti
pažinimo objektu. Vis dėlto ji gali būti mąstoma. Būties
mąstymo užuomazgos slypi kasdieninėje patirtyje: egzistuodami
tam tikru būdu jau suprantame, kas yra būtis arba tiesiog kas
yra. Todėl kiekvienas konkretus supratimo aktas remiasi pačiai
žmogaus būčiai būdingu pirminiu supratimu. Tačiau būtis
pirmiausia kalbina žmogų, ne žmogus būtį. Prieš pradėdamas
kalbėti, žmogus turi leistis užkalbinamas pačios būties, net
rizikuodamas, kad neturės ką jai atsakyti. "Jeigu žmogus
privalo dar sykį priartėti prie būties, iš pradžių jis turi
išmokti egzistuoti tame, kas neturi vardo", sako Heideggeris.'

'Bet krūmas jau tapęs tamsus, jis lydi Kristų tarytum
nuodėgulys – šešėlis, užstojantis saulę. Atvirkščiai – dega
visas likęs pasaulis kartu su Kristumi ir jo asilu. Kristaus
veidas labai ramus, bet mąslus. Jis neieško nei dialogo, nei
atsietas, nei bando įtraukti žiūrovą, nei jį atstumti.
Ričardas Gavelis buvo išradęs formulę tokiems veidams
apibūdinti: žvilgsnis žvelgia vidun. Žvilgsnio nėra – Kristus
joja palaimingai prisimerkęs, patenkintas savimi. Neatrodo,
kad jis rūpintųsi, jog joja gelbėti visos žmonijos, jo dar
nelydi apaštalai, nepasitinka minia, luošiai ir aklieji
neprašo gydyti. Jokios socialinės suirutės. Šis Saukos Kristus
– tarsi Samuelio Becketto Molojus keliauja vienas sau per
pasaulį lyg dykumą neaiškia kryptimi. Paveikslo pavadinimas
sufleruotų, kad į Egiptą, bet iš tikrųjų – į amžinybę, į
niekur.'

'Guodžiausi tuo, kad Becketto Molojui buvo dar sunkiau
išsisukti. Jis vyko sudėtingesniu maršrutu. „Nežinodamas, nei
kur esu, nei kuria kryptimi man būtų naudinga vykti, leidausi
vėjo kryptimi“, – sako Molojus. Todėl kai policininkas
sustabdo Molojų ir klausia „ką jūs čia darote?“, jis tegali
atsakyti „ilsiuosi“. Atitemptas į nuovadą, Molojus patikslino
kelionės tikslus: vykstąs pas motiną, kurios išlaikomas tik
galuojasi mirtimi. Bet kur ji gyvenanti – tiksliai
neprisimena. Neprisimena nei jos, nei savos pavardės. O kai
staiga prisimena, iš laimės sušunka. Paleistas stebisi
išsisukęs ir taip greitai atgavęs laisvę. Laisvę kam? Kad
toliau galėtų keliauti sau vėjo kryptimi. Motina – tik
kelionės akstinas, išjudinantis iš vietos. Jis niekada jos
taip ir nepasiekia.'

'„Kaip mąstyti apie tai, kas nemąstoma?“ – svarsto G.
Deleuze’as knygoje „Kinas II. Vaizdinys-laikas“. Ir čia pat
cituoja danų režisieriaus Carlo Th.Dreyerio filmo „Gertrūda“
pagrindinės veikėjos pokalbį su savimi: „Ar aš buvau jauna?
Bet juk aš mylėjau. Ar aš buvau graži? Bet juk aš mylėjau. Ar
aš gyvenau? Bet juk aš mylėjau.“ Tikėjimas ir yra mąstymas
apie tai, kas nemąstoma, sako G. Deleuze’as. Šiandien mes
daugiau nebetikime šiuo pasauliu, toliau tęsia jis mintį, –
mes netikime netgi tais įvykiais, kurie mus ištinka: meile ir
mirtimi. Tik tikėjimas šiuo pasauliu, anot G. Deleuze’o gali
atstatyti žmogaus ryšį su tuo, ką jis mato ir girdi. Būtina,
sako filosofas, kad menas fiksuotų ne pasaulį, o mūsų
tikėjimą šiuo pasauliu.'
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-25 21:47
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-25 15:28
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-25 09:23
0000
'Ten rasi išbraižyta schemas, kas kada ir su kuo filosofijoje per tuos tūkstančius metų' (45)

'Stygų teorija atsirado iš minimalių paviršių, t.y muilo burbulų. Teorijos galia ta, kad skylėtiems burbulams neleidžiama gyventi ilgiau kaip Planko laiką - 5x10(-44) sek. Panašiai kaip nėra laisvų kvarkų. Kaip ir laisvų varnų (=kvarkų). Ir manęs laisvo. Mane veikia JB, mane vis dar veikia tos žvaigždės. Bet paradoksas tas, kad per visą Planko laiką galiu būti laisvas. Nedaug, bet ką tada veikiu, net pats nežinau.'

'Stebiuosi, kaip Četrauskui užtenka kantrybės nuosekliai ir pamažu versti vieną autorių, kad ir tik Grassą. Ir ne jį vieną. Teodoras verčia storas knygas. Išvertė P. Sloterdijko "Ciniškojo proto kritiką". Šiuo metu verčia aštuonių šimtų puslapių R. Musilio romaną "Žmogus be savybių". Musilis, dirbdamas bibliotekoje, šį romaną rašė dvidešimt metų. Mirė nebaigęs. Gerai, kad romanas nebaigtas. Neįsivaizduoju jo pabaigos. Trečia dalis turėtų paneigti antrą. Nes antra dalis "Tūkstantmetė karalystė" labai nuvilia. Pirmoje dalyje Ulrichas yra žmogus be savybių. Tačiau jo pamatinė savybė yra niekada nesusitapatinti su jam kitų primetamomis savybėmis, išslysti iš bet kokių socialinių pinklių, visada išliekant tik savimi. Antroje dalyje jis staiga pasislepia pats nuo savęs. Užsidaro su seserimi nuo pasaulio. Nustebau negi tai visų pirmos dalies paieškos metų rezultatas? Nejaugi gyvenimo paslaptis yra tokia paprasta? Turiu prisipažinti, kai pirmą sykį skaičiau romaną, įsimylėjau Ulrichą. Po dešimties metų perskaičiau dar sykį pasitikrinau, ar tebemyliu. Antrą sykį Musilis dar labiau sužavėjo. Per gyvenimą pavyko sutikti dar kelis žmones, kurie irgi mėgo romaną (kiti, matyt, irgi skaitė, tik man nesakė).'
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-25 09:20
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-24 20:02
išįį
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-24 18:46
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-24 18:34
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-22 10:18
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-20 23:58
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-20 23:57
0000
norėjau tik paskutinę melodiją bet ir visa kai ką reiškia
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
1 --- 26 --- 52 --- 78 --- 104 --- 130 --- 156 --- 182 183 184 185 186 187 --- 205
[iš viso: 4081]


 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą