'Ten rasi išbraižyta schemas, kas kada ir su kuo filosofijoje per tuos tūkstančius metų' (45)
'Stygų teorija atsirado iš minimalių paviršių, t.y muilo burbulų. Teorijos galia ta, kad skylėtiems burbulams neleidžiama gyventi ilgiau kaip Planko laiką - 5x10(-44) sek. Panašiai kaip nėra laisvų kvarkų. Kaip ir laisvų varnų (=kvarkų). Ir manęs laisvo. Mane veikia JB, mane vis dar veikia tos žvaigždės. Bet paradoksas tas, kad per visą Planko laiką galiu būti laisvas. Nedaug, bet ką tada veikiu, net pats nežinau.'
'Stebiuosi, kaip Četrauskui užtenka kantrybės nuosekliai ir pamažu versti vieną autorių, kad ir tik Grassą. Ir ne jį vieną. Teodoras verčia storas knygas. Išvertė P. Sloterdijko "Ciniškojo proto kritiką". Šiuo metu verčia aštuonių šimtų puslapių R. Musilio romaną "Žmogus be savybių". Musilis, dirbdamas bibliotekoje, šį romaną rašė dvidešimt metų. Mirė nebaigęs. Gerai, kad romanas nebaigtas. Neįsivaizduoju jo pabaigos. Trečia dalis turėtų paneigti antrą. Nes antra dalis "Tūkstantmetė karalystė" labai nuvilia. Pirmoje dalyje Ulrichas yra žmogus be savybių. Tačiau jo pamatinė savybė yra niekada nesusitapatinti su jam kitų primetamomis savybėmis, išslysti iš bet kokių socialinių pinklių, visada išliekant tik savimi. Antroje dalyje jis staiga pasislepia pats nuo savęs. Užsidaro su seserimi nuo pasaulio. Nustebau negi tai visų pirmos dalies paieškos metų rezultatas? Nejaugi gyvenimo paslaptis yra tokia paprasta? Turiu prisipažinti, kai pirmą sykį skaičiau romaną, įsimylėjau Ulrichą. Po dešimties metų perskaičiau dar sykį pasitikrinau, ar tebemyliu. Antrą sykį Musilis dar labiau sužavėjo. Per gyvenimą pavyko sutikti dar kelis žmones, kurie irgi mėgo romaną (kiti, matyt, irgi skaitė, tik man nesakė).'