Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Tylos Ši diskusija skirta įsijungt kokią nors galvoj skambančią ar nuotaiką/situaciją atitinkančią muziką ir patylėt. Nebylios diskusijos gimdo tiesą.
Blogas komentaras Rodyti?
2016-09-01 09:19
0000
'Filmo veiksmas vyksta
tarsi bandymas pakartoti Nietzsche‘s kelią. Kamera
fiksuoja Turino geležinkelio stoties vaizdus, atvykėlį
su lagaminu, einantį bėgiais. Žiūrovas supranta,
kad čia Nietzsche. Toliau vaizdai blaškomi taip,
kaip kartais jie galėtų blaškytis vaizdai pamatyti
Nietzsche‘s akimis. Jie juda panašiai kaip kad būna
nejučia pasisukus į šoną ar užvertus galvą į viršų.
Kamera seka toliau į gatvę, kur Nietzche gyveno,
viešbučio numerį. Matome rašantį Nietzsche‘ę.
Nietzsche‘ė rašo paskutiniuosius savo knygos 'Ecce
hommo' puslapius. Girdime užkadrinį balsą kaip
paties Nietzsche‘s tekstą portugalų kalba. Filmo
pabaigoje režisierius panaudoja 'fake' efektą:
dirbtinai įtraukia kelias jau sergančio filosofo nuotraukas
tam, kad sukurtų tarsi dokumentinius kadrus apie
pamišusį Nietzsche‘ę. Nepaisant pakankamai
pagarbaus filosofo asmeniui filmo siužeto, lieka ne visai
skaidrūs šio sumanymo kontūrai. Ar nėra šis detalus
sekimas beprotybėn artėjančio filosofo pėdsakais
dar viena jau ne erotinė, o egzistencinė perversija?'

'Cavellas kalba apie vidinį žmogiškųjų
būtybių pažeidžiamumą (the inherent vulnerability),
jų atvirumą tragedijai (Cavell, 2005, 171). Filmai, jo
manymu, parodo, kaip viskas nutinka, arba nutinka
nutikti (happen to happen), arba nutinka tiesiog čia
ir dabar (Cavell, 2005, 176). Todėl kiekvienas rimtas
kino filmas kaip ir kiekvienas meno kūrinys kažkuo
primena žmogaus asmenį: jame yra kažkas, kas
priešinasi (resists) interpretacijai. Filmas siekia būti
tiesiog pamatytas toks, koks yra. Todėl nepaprastai
sunku pereiti nuo filmo peržiūros prie jo interpretacijos:
deskripcijos ir analizės'

'Cavellas savo kino filosofijos edukacinei
metodologijai pagrįsti pasitelkia
minties išraiškos kalboje arba tyloje dichotomiją. Jis
čia artimas Ludwigui Wittgensteinui, sakiusiam, kad
„iš tikrųjų esama kažkas neišreiškiama. Tai rodo save,
tai yra mistiška“. Tai supratus Wittgensteinas skatino
atpažinti galiausiai savo sakinius kaip beprasmius,
„kai jais, ant jų, per juos žengia. (Jis turi, taip sakant,
numesti šalin kopėčias po to, kai jomis užlipo)“.
Įveikęs sakinius pamatys pasaulį
teisingai. „Apie ką negalima kalbėti, apie tai reikia
tylėti“, apibendrina mintį Wittgensteinas fraze, kuri
jau tapo klasikine (Vitgenšteinas, 1995, 112).'

'Filmai neiššaukia
aiškių minčių, kaip tik atvirkščiai – jie pažadina ta
dviprasmybę ir neaiškius jausmus, kuriuos nešiojame
savyje ir priverčia atkreipti dėmesį į jų murmėjimą
(murmurings), juos įžodinti ir kartu suvokti šio
įžodinimo laikinumą. Mes kartais vulgariai traktuojame
savo pačių patyrimą ir bijome išreikšti save, todėl
tiksliausia metodologinė nuostata siekiant
filosofiškai priartėti prie konkretaus filmo būtų tokia: „venk
įgarsinti mintį laukdamas jos pačios balso“ (avoid
voicing a thought awaiting its voice) (Cavell, 2005,
192).'

'fenomenologija, ir naujoji kritika, ir formalizmas, ir struktūralizmas, ir hermeneutika, ir semiotika, ir naratologija, ir feministinė literatūros kritika, ir psichoanalizė, ir postfeminizmas, ir dekonstrukcija... Ir netgi marksizmas, ir naujasis istorizmas, postkolonijinė kritika, intertekstualumas bei komparatyvizmas'

'Deleuze'as ieškojo
naujų filosofinio mąstymo galimybių. Viena jų -
nauja pasiūlyta laiko ir erdvės parametrais apibrėž-
ta idėjos esmės apmąstymo trajektorija. Apmąstant
idėjos esmę klausimą 'Kas tai yra?' Deleuze'as pasiūlė pakeisti klausimais 'Kas? Kiek daug? Kaip? Kur?
Kada?'. Tokį posūkį jis pats pavadino erdvės ir laiko
dinamizmą akcentuojančiu metodu. Šie klausimai,
Deleuze'o manymu, sukuria atskiras erdves ir laikus, leidžia logiškai artikuliuoti sąvokas, išskiria
kokybinius ir kiekybinius aspektus, apibrėžia subjektą per jo "embrioninę" stadiją, išreiškia idėjas ir
sukuria specialų teatrą. Šis dramatizavimo metodas leidžia idėjai per įsikūnijimą, diferencijuoti pačiai save. Ir būtent šioje vietoje, norėdamas paryškinti ir užakcentuoti, ką jis konkrečiai turįs galvoje,
Deleuze'as staiga sako, kad tai, ką jis vadinąs drama, dalinai panašu į Kanto schemą. "Schema, pasak Kanto, yra iš tiesų apriorinis laiko ir erdvės nustatymas, atitinkantis sąvoką: trumpiausia schema
yra tiesios linijos drama (sapnas arba košmaras)"

'Filosofijoje, jo manymu, dar neįvyko panašios revoliucijos ar eksperimentai, kurie įvyko moksle, tapyboje, skulptūroje,
muzikoje ar literatūroje. Literatūroje tokia revoliucija tapęs naujasis romanas (nouveau roman). Dailėje - Maxo Ernsto eksperimentai. Kino mene -
režisieriaus Jean-Luco Godardo filmai. Filosofija,
jo pastebėjimu, dar laukianti savojo Maxo Ernsto.
Filosofijai esą svarbu ieškoti naujų technikų ir naujų minties vaizdų. Filosofija kol kas nepajėgianti
pereiti į vizualumą. Deleuze'as pastebi atvirkštinį
judėjimą. Kino filmų režisierius Godardas transformuoja kino meną. Jo kūryba, sako Deleuze'as,
nesanti mąstymas apie kiną, ar mąstymo įvedimas į
kiną, o tiesiog pats kinematografinis mąstymas'

'Kas gali būti bendra
tarp Borgeso ir Kanto ? Jie pasirodo suartėja per
panašaus tipo labirinto įvaizdį. Kantas iš tiesų apie
pasaulį nemąstė kaip apie labirintą. Tą veikiau darė
Nietzsche. Tačiau šiame
tekste 'Apie keturias poetines formules reziumuojančias Kanto filosofiją' Deleuze'as Nietzsche's nebeįtraukia į žaidimą. Jis jo net nemini. Tikruoju naujojo tipo labirinto idėjos autoriumi jis paskelbia Kantą, nes būtent jis pakeitęs laiko ir judėjimo santykio
supratimą. Antikinėje kultūroje laikas buvo subordinuotas judėjimui. Laikas buvo judėjimo matas,
reiškiamas intervalu arba skaičiumi. Deleuze'as sako, kad Kantas 'Grynojo proto kritika' padaręs minties revoliuciją, nes atsiejo laiką nuo judėjimo ir pakeitė jų santykį. Laikas tampa judėjimo sąlyga. Jis
tampa nekintančia to, kas kinta, forma. Bet laikas
daugiau neapibrėžiamas seka, erdvė - simultaniškumu, o pastovumas - amžinybe. Kas šiame apvertime leidžia suartėti Kantui ir Borgesui? Deleuze'o
akimis žiūrint, jie abu pamatė, kad labirintas nebėra apskritimo ar spiralės formos. Labirintas - gija,
tiesi linija. Šis labirintas, kaip yra rašęs Borgesas,
yra 'sukomponuotas iš vienos tiesios linijos, kuri yra nedalijama ir nenutrūkstama'. Kintančiame pasaulyje kinta ir judėjimas. 'Mes judame iš vieno labirinto į kitą', sako Deleuze'as. Persipinančių, bet nesintezuojamų linijų įvaizdis artimas pačiam Deleuze'o mąstymui.'

'Laiko bei judėjimo santykio pakeitime Kanto veikale 'Grynojo proto kritika' Deleuze'as įžvelgia dar
vieną revoliucinį minties aspektą. Jį reziumuoja pasitelkdamas poeto Rimbaud garsiąją formulę 'Aš
esu kitas'. Kantas pasirodo atskyręs pasyvų ir receptyvų kintantį laike ego nuo veikliojo Aš, kuris
sintezuoja laiką ir visa, kas jame įvyksta, kuris kiekvienu momentu atskiria praeitį, dabartį ir ateitį. Aš
ir ego tampa atskirtos laiko linija. Jie susisieja tik
esant fundamentaliai jų skirtingumo sąlygai. Deleuze'as šiame Kanto išskirime įžvelgia vieną paradoksą : negaliu savęs mąstyti kaip aktyvaus ir unikalaus
subjekto, bet tik kaip pasyvų ego, kuris reprezentuoja pats sau savo minties aktyvumą. Aš esu atskirtas nuo savęs laiko forma. Laikas įeinąs į subjektą
tam kad atskirtų jo Aš ir ego. Laikas - tai forma, per
kurią Aš paveikia ego, t.y. sąmonė paveikia pati save. Laikas ir erdvė tampa interiorizuoti, bet padalina subjektą į dvi dalis. Kadangi laikas neturi pabaigos, šios dalys niekada negali susieiti. "Galvos svaigimas ir vibracija, štai kas sudaro laiką", reziumuoja Deleuze'as'

sapnavau m..b
buvo šalia
lyg ir nei nusirengė nei nurengiau
o buvo tarsi nuoga
tik oda ne visai oda
nelygi iš atraižų susiūta
ir ne subtili bet išpildyta
teliečiau krūtis
nejutau jų medžiagiškumo
stebino savo monumentalumu
tik spenelių nepamenu
o ir kas toliau
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 23:28
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 15:11
0000
rudenį visą nesikalbėsim su svirpliu bent jau
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 11:55
0000
imperfection visa tai bet ką padarysi
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 11:48
0000
gradskis gradskis net buvau pamiršęs
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 11:24
0000
1 2 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 11:23
0000
aɥa
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 11:16
Dy__
aha
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 11:06
0000
kitai skiriu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 11:01
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 10:58
Dy__
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 09:46
0000
"Gilus nuobodulys, plūduriuojantis būties gelmėse tarsi
tamsi nebyli migla, visus daiktus, žmones, o kartu su jais ir save sutelkia į kažkokį keistą abejingumą. Šitoks nuobodulys atveria esinių visumą", rašo Heideggeris tekste 'Kas yra metafizika?'
Kita tokios atverties galimybė glūdi džiaugsme, kurį sukelia mylimo
žmogaus - ne abstraktaus asmens - būties artumas, tęsia toliau Heideggeris. Tačiau tokios nuotaikos, pastatydamos mus prieš esinių visumą paslepiančios nuo mūsų niekį, kurio mes ieškome. Niekas atsiveria tik retomis pamatinės baimės (Angst) akimirkomis. Baimę Heideggeris atskiria nuo baikštumo, kuris iš esmės sutampa su per dideliu polinkiu bijoti. Daug dažniau
baimė, anot jo, sukelia tam tikrą ramybę. Baimėje kažkam yra baisu. Tačiau mes negalime pasakyti 'kodėl'. Visi daiktai ir mes patys paskęstame kažkokiame abejingume. Tačiau nutoldami daiktai neišnyksta, jie atsisuka į mus. Ramybės mums neduodąs būtent reiškinių visumos nutolimas. Nebelieka jokios atramos. Taip išslystant esiniams, lieka tik šitas pagaunantis "joks"

Ku Bu
2014 m. rugpjūčio 31 d., 14:23 ·

žiogai

'Derrida siulo pabandyti iSSifruoti Sj moters jraSq. nes jo manymu, tai nera nekonceptuali metafora ar alegorine iliustracija. Derrida perinterpretuoja "Klai- dos istorijq" pasiremdamas tuo, kad Heideggeris pra- leido iodiius "Sie wird Weib". "Klaidos istorija" Der- rida interpretacijoje tampa pasakojimu apie tai, kaip ideja palaipsniui tapo moterimi. Tada, kai Platonas daugiau nebegaljs pasakyti "a5 esu tiesa", jis "tampa atskirtas nuo tiesos" ir "tegali sekti jos pedsakais" "Visi ienklai, visas Svytejimas ir patrauklumas, kurjNietzsche jivelgia moteryje, jos gundanti distancija, jos patraukiantis neprieinamu- tnas, amiinai uidengtas jos provokatyvios transcen- dencijos paiadas, jos Enffernzrng, visa tai priklauso tiesos istorijai per klaidos istorijq" (Derrida, 1979,
p. 49 ). Nietzsche, tarsi noredamas paaiSkinti ir ana- lizuoti tai, kq reiSkia "ji tampa moterimi", pridedqs "Sie wird Christlich" ir uidarqs kabutes. Derrida su- sieja antrosios epochos, - kai ideja tampa krikSCio- niSka, - siuietq su kastracijos motyvu - tiesos prany- kimo paslaptimi. Kastracijos motyvas niekaip nejtelpa j heidege- ridkqiq Nietzshes interpretacijq. Derrida nagrineja ir kitus Nietzsches tekstus. Cituoja tolimesnj "Staby saulelydiio" fragmentq, kur Nietzshe sako "Bainy- Eia kovoja su aistra, jq iSpjaudama bet kuriuo poiiii- riu: jos praktika, jos 'gydymas' yra kastratizmas" (Nyte, 199 1, p. 52 1-522). TaEiau kova su aistros Sak- nimis reiSkianti kovq su gyvenilno Saknimis, todel bainyEios praktika esanti svetima gyvenimui. Sveti- ma gyvenimui bainyEia taip pat esanti svetima ir nio- teriai, kuri yra pats gyvenimas (ferninn 1.itn). Derrida iodj "kastracija" pasirenka iS paties Niet- zsches teksto. Siuo iodiiu sukuria savo platonizmo apvertimo istorijq kaip moters ir kastracijos santy- kio pasikeitimq. Derrida isskiria tris vertybines psichoanalitines po- zicijas, kylantias iS skirtingy situacijq. Pirmiausia, moteris esanti potenciali inelo figura, ji cenzuruoja- ma, ieminama ir niekinama. Tiesos ir metafizikos var- du jq apkaltina lengvatikis vyras, kuris, sustiprinda- mas savo paliudijimG "siulo tiesq ir savo falq kaip jo paties tikrojo patikimumo garantq" ( Derrida, 1979, p. 95). Antrajame teiginyje moteris yra cenzuruoja- ma, ieminama ir niekinama tik tuo atveju, jei yra tie- sos iaidimo "figha ir valdove". Uisidejusi krikSEio- niskosios filosofines buties kaukq, ji arba susitapati- na su tiesa, arba tqsia iaidiniq su ja per distancijq. Ji gali manipuliuoti tiesa atsisakydama ja tiketi savo pa- tios labui. Abiem atvejais, teigia Derrida, ji lieka fa- logocentrineje erdve.je ir yra du sykius kastruota: vie- nq syki kaip tiesa. kitq syki - kaip netiesa. Ir tik tre- Eiuoju atveju, moteris tampa atpaiinta ir teigiama kaip teigiantioji galia, kaip nepastovi, menininke, dioni- siSka. "lr jau ne vyras teigia jq. Ji teigia pati save Kastracija Eia nejvyksta" (Derrida, 1979, p. 97). Ar galima iS Derridos interpretacijos daryti iSva- dq, kad Si teigianti ir dionisiSka moteris, kaip pats gyvenimas ir kaip tiesalnetiesa, ir buvo Nietzsche's platonizmo apvertimo tikslas?'
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 09:44
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 01:47
Dy__
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-31 01:10
0000
plaštakę pamačiau už lango tikrą
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-30 23:52
0000
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-30 20:54
0000
o paula ir šokėja ir daktarė kaip svirpesys
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-30 20:29
0000
paulai nepažįstamai patiko kažkokiu būdu būtent tai seniai seniai rodyta
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-30 16:50
0000
išroviau plauką pakankamai ilgą iš galinės kaklo pusės vieną tokį vis užaugantį
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
1 --- 26 --- 52 --- 78 --- 104 --- 130 --- 156 --- 181 182 183 184 185 --- 205
[iš viso: 4081]


 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą