Na, rašymas juk iš dalies yra panašus į magiją: vidinis procesas nėra iki galo aiškus ir nepasiduoda automatizavimui, ko nors pasiekę šioje srityje slepia tikrasiąs savo galias nuo konkurentų ir joks burtų knygą mugėję nusipirkęs megėjas iš principo nepadarys to, į ką tūlas magas investuoja savo gyvenimą ir kraują (abu jie nepadarys to, ką padarys kitas...).
Kažką darant, net su nenoru, vis tiek įgyji patirties ir tipo tobulėji.
Klausimas kitas, o KAIP GREITAI galima tobulėti rašant? Sportininkai planuoja savo treniruotes iki varžybų, verslininkai visokius planus sudarinėja, o kaip rašytojai daro?
Jei pasakai "Nepatiko", tai automatiškai reiškia, kad autorius tikslo nepasiekė, priemonės buvo neveiksmingos, ir net siektas poveikis buvo nesukeltas. Tas pats su "Patiko"
Sulčių kritika.
Geros spektaklių recenzijos tiria, kaip kūrinys reaguoja su šiandiena ir dabartiniu žmogumi, kokio poveikio buvo tikėtasi ir ar jo pasiekta.
Su rašymu tas pats.
Mano manymu, kritikuoti reikėtų procesą, kurį kūrinys sukėlė visuomenėje, o ne patį kūrinį.
Ar autorius pasiekė tikslų, ar priemonės ( šiuo atveju žodžiai, žodžių junginiai, estetika ir kt.) buvo veiksmingos.
Dabartinė kritika yra mažai ko verta - pavartočiau terminą "sulčių kritika" ;D
p.S.Užrašykite savo socialiai aktyvias mintis ant šaligatvio "bordiūro" šono - ir laukite reakcijos, kuri galbūt pavirs į flashmobą ar naują demotyvaciją, po kurios atsiras fizinis ar psichologinis veiksmas, susijęs su vienokiu ar kitokiu socialiniu reiškniu ;]
aj o jei tiesiai į temos klausimą- tai taip, įmanoma, per daugelį metų, esu pavyzdys pradėjęs nuo pasiūlymų į durnyną, dabar tik atrodo kad šiame durnyne visgi pritapau ;)))
Baikit tas nesąmones.Kiekvienas žmogus yra kitoks, ypač-jautrusis meniškos sielos subjektas. Vieną reikia paspirti,o kitą-paglostyti. Vieną spyris paskatina , o kitą sugniuždo-tai labai individualūs dalykai.
Pirmiausia reikia žinoti,kad norint ,kad žmogus norėtų tobulėti reikia rasti ir pasakyti apie jo saviraišką,ką nors teigiama,o po to delikačiai išdėstyti ,kas jums atrodytų nepavykę.
'Kita vertus, šiais laikais talentą realizuoti yra kur kas lengviau, nei anksčiau, tikiu, kad tie žmonės, kurių trajektorijos man rūpėjo, jį realizuos, o greičiausiai – realizuoja jei ne šioje, tai kitoje srityje, nors, tiesą sakant, tai nėra jau taip svarbu, jų talentas niekur nedingsta, man kur kas įdomesni neparašytieji eilėraščiai.'
Pilnai sutinku kad tobulėjimui turi reikšmę skaitymas ir domėjimasis viskuo. Seniau parašytų poetų eilėraščiais, bet ir gera kritika yra svarbu konstruktyvios pastabos, vis gi įdomu kaip tavo kūrinys atrodo kito žmogaus akimis. Pats gali daug ko ir nematyti.
Deja, vien per kritiką geru rašytoju niekaip netapsi ir kaip minėjau tai toli gražu net ne svarbiausia tobulėjimo dalis. Štai paimkime pavyzdį, kažkoks įsivaizduojamas, labai apsiskaitęs, daug metų kritiką užsiimantis, išlavintą skonį turintis kritikas pažymi, kad jūsų kūrinyje pasirinktos perdėm simplistinės raiškos priemonės. Jūs atpažindamas šį faktą, sakykime, norite tai pakeisti, tačiau fakto užfiksavimas negali pakeisti to kaip jūs reiškiate savo mintis. Tam reikia gero apsiskaitymo, išlavinto skonio ir visų svarbiausia plačios fantazijos. Skonį lavinti galima tik skaitant, kritika čia galbūt galėtų jus stumtelėti tam tikra kryptimi, tačiau ir tai gali neišgelbėti, reikalas panašus kaip su muzikine klausa, ką jau kalbėti apie fantaziją, ji taip pat lavinama, tačiau čia teritorija dar sudetingesnė.