Prieš porą dienų gavau laišką. Žmogus planuoja rašyti knygą ir prašo patarimų bei tapti jo mentoriumi. Aš jam atsakiau, o po to pagalvojau pasidalinti atsakymu ir čia. Be asmeninių detalių, tačiau tokių laiškų ar prašymų susitikimuose gaunu nemažai ir šitas atsakymas gali susumuoti ir galbūt pagelbėti norintiems rašyti ir svajojantiems apie rašytojo šlovę whatever this means.

a) mentoriumi nebūsiu, nes tikrai neturiu laiko, be to ir nelabai mokėčiau išaiškinti, ką ir kaip reikia "teisingai" rašyti, be to nežinau, ar tikrai bičas, parašęs vieną vienintelę knygą jau gali kažką mentorinti.
b) pats nežinai, kodėl nori rašyti knygą, tai gal pradžiai išsikelk save uždegantį tikslą, "kad išlaidos neviršytų pajamų" nėra tikslas.
c) tavo aprašyta knygos idėja yra sena kaip pasaulis. Kol neišgryninsi originalios idėjos, net nepradėk rašyti. Lietuvos leidyklos per dieną gauna apie 50 panašių, jau pilnų rankraščių ir beveik niekada neleidžia nežinomų autorių, nebent jie sudrebintų jų pasaulį savo genialia kūrybine idėja.
d) vien tik noras "paleisti knygą į dienos šviesą" yra vienas dažniausių grafomanų tikslų. Kas valandą vien Amazone pasirodo 54 knygos, kam reikalinga tavoji, jeigu ji nenustebins leidėjo ir skaitytojo. Jeigu nori tik dienos šviesos - tam yra "vanity press", už tavo paties pinigus tau atspausdins kiek tik nori egzempliorių, bet nesitikėk, kad juos kas nors pirks.
d) tavo penkių eilučių knygos idėjos summary yra septynios gramatinės klaidos. Tikrai manai, kad kas nors norės prasidėti su žmogum, kuris nemoka rašyti be klaidų?
e) negalvok apie tęsinį, kol dar neparašei nei vienos eilutės.
f) jeigu nori išmokti rašyti, tai užsiregistruok į mokamus creative writing kursus internete, paieškojus ir paskaičius atsiliepimus galima rasti labai gerų ir sąlyginai nebrangių. Pvz. Udemy platformoje.
g) jei dar nežinai, skubiai sužinok, kas yra NaNoWriMo, išsianalizuok jų medžiagas ir patarimus, studijuok forumus ir lapkritį pasiruošk sudalyvauti, net jei rašai lietuviškai.

Kodėl neleidai šios knygos leidykloje?

Derybos su leidyklomis buvo labai įdomus knygos gimimo etapas. Viena leidykla atmetė rankraštį, o redaktorius man atsargiai užsiminė, „tikiu komercine projekto sėkme, deja, mūsų direktorius knygoje… atpažino save.“
Su keliomis leidyklomis derėjausi visai rimtai. Tačiau viena jų siūlė prirašyti dar pusę knygos apie darbuotojo PAREIGAS, o knygą pervadinti „Atleisk savo šefui“. Tik kad mano knygos mintis – visiškai kita. Ji skirta žmonėms, kurių darbdaviai yra šiukšlės.
Tad galiausiai pagalvojau, būtų įdomu ne tik išvengti cenzūros, bet ir išbandyti savo jėgas: knygą parengti gyvenimui pačiai – nuo A iki Z.