Ašen atsimenavotai karą laikus. Buvam su Kolia i Vytioku barakuosna užsikasį, nė muilą, nė vazeliną, apie motėris dažė galvot nedrįsam. I po mėnesių tokę BobTrūkumę, man daži zalūp pasdarė - raikėja pas gydytoju apkarpyt. Bet kol buva - vaikštavojau vysas bušavas po kaimu, rėkavau, prisipypindavau prie žmogų, kapti vienam gaspadoriui snukyn vožiau, bo žiūrėjau futbolu. Irenka nijet palikt moni grąsina. Apie ku mes šniekam?
Ą, apie šitu motėru. Šeptą normalę motera - afrikos genty būt pati gražiausa. A šičias, rašykuosna, tą jau kelintu kart matau, bušavoja buobikė, kap aš po karą. Rieikia kažką daryti. Kreipiuos į jūsai - vyrai, dziedai, i jaunoulei rašykąsa. Otap!
Ką man davė ši svetainė? Išeitį. Ieškojau jos prieš daug metų kaip išprotėjusi. Ir radau. Kas yra beveik stebuklas. Dabar į viską reaguoju ramiau. Esu subalansuota. Ir kai užeina audra - nebepasimetu, išlaukiu. nes viskas banguoja.
KĄ?!! KATS TAI DAPAR??!! Ką tik pertskaiciau vitsą ditskuciją...a...e..na peveik, peveik taip kaip vitsą galima takyti...galima pūtų utskaityti, ir ką randu, pim pim – patsirodo kazkats tikrai gavo taldainių!! Ir dar net du kart !!
„Man ši svėtainė dar davė saldainių (du kart), čekį knygom, knygą apie civilinę inžineriją, knygą apie postmodernizmą, knygą apie kulinariją, vyno, dešros kilogramą, šokoladuką, 650 taškų, 300g arbatos, ir dar turbūt nemažai užmiršęs“
KATS TAI DAPAR?! Kats tai dapar, klautsiu ats jūtsų, ne mano tauta, m??? Aitsku, ats tų kvailų knygų apie zineriją ir vitsa kita atstsitsakau, pet detsrą, taldainiuts, tatskuts ir kavą, TAIP TAIP – KAVĄ! –Gerai nugirdote, nets dapar geriu kavą, tokts laikotarpits, pe to ats turiu teitsę rinktits, pratau man palikti ir duoti, vitką! Ir dar tokts grazuts tskaiciuts tatskų, kad ats net nedrįtstu patsilikti prie penkių timtų atstuoniolikots, pet irgi renkuotsi 650, taip.
O dapar apie reikaluts.
Lapai, lapai ploga ditskucija, tsutinku tsu Omnija, itskyruts...ai, nu gal nieko neitskyruts...nets its daliets tai irgi tietsa, pet tai ats jau tsau, pabaigoje patsikalpėjau tsu tsavimi, pratsau nekreipti dėmetsio, o kreipti tik į pradžią – lapai lapai ploga ditskucija ir tsutinku tsu Om, taip.
„parašiau, ką patyriau ir suvokiau. Nereikia manęs visada pulti. Nereikia rašyti apie mane, rašyk apie save.“
„IR DAR SYKĮ _BAIKITE KALBĖTI APIE MANE BEI rašyti VISUS TUOS DIDAKTINIUS IŠVEDŽIOJIMUS.“
„RAŠYKITE apie save( be manęs), palikite mano jauseną ramybėje ir baikite keisti nepakeičiamus dalykus - reikia gebėti priimti žmogų tokį, koks jis yra ( aišku, nešneku
apie elementarias kultūros bei elgesio normas).“
„Apie tictaco ribotumą bent mano atžvilgiu) verta tik gailiai patylėti.“
„O tie du kritikai,kurie dar tebevertina yra specifinio skonio ir nemėgsta lyrikos“
„buvusių svetainės tikslų nuvertėjimas dėl keliolikos ne itin intelektualių ( mano nuomone) žmonių "viešpatavimo" esmės. “
„Lengva kalbėti prozininkams ir fantastams, bet poetinius tekstus rašantiems....juk troliai vertina, juk jie toleruojami,skatinami - jie"valdo". Jie gali jus pasiųsti ir tt.“
„per daug jautri ir per daug noriu - kad man svetainėje būtų saugu, kad gaučiau nors lašą to, ko tikiuosi.“
„Dykuma, nepykit, bet jūs nesupratote, ką pasakiau pavyzdžiu apie architektą Karoliui.“
KATS TAI? TAI VADINATSI APIE TSAVE IR DAR LAPAI JAUTRU, TAIP??? NE! O TAI VADINATSI – oi oi, mane itsprovokavo, ats nekaltutė, tai vits aplinka, pet, mieloji mano, kiekvieną kitą irgi veikia aplinka ir lygiai taip pat gali išprovokuoti, taip pat ir jūs, taip taip, madam, ir jūs išprovokuojate ir visai nesvarbu, ar buvote prieš tai išprovokuota ar ne, o jei buvote, tai gal visiškai ne to žmogaus, kurį paskui provokuojate pati, nes svarbiausia tai – kad užsukate ratą, vėl užukate tą patį ratą, kurio sukimu kaltinate kitus, bet jūs irgi esate to sukimosi jungiamoji grandis – be jūsų tas ratas nesisuktų, va.
Jautrumo jums irgi lygiai taip pat trūksta kaip ir visiems kitiems, o dažnai netgi daugiau negu kitiems, nes savo spėjimus, kurie irgi dažnai neatitinka tikrovės, kuo skubiausiai paverčiate žodžiais, o žodis, tapęs kūnu, tampa durklu ir žeidžia kiekvieną, kuriam jis pasakomas, net jei tai tik apie tetas, ir jei net tai teta, ir net dėdes sužeidžia, jau nekalbant apie nekaltus zuikučius, kurie yra visiškai laisvi gyventojai ir niekada jokių dėdžių nei tetų akyse nėra matę, taip.
Ir tik ats vienats galiu juts itsvetsti its jūrots ir pervetsti per vitsats dykumats, tauta ne mano, nets ats vienintelits etsu neaptimetėlits ir pranatsats geretsnių laikų, kai zmonėts jau nepeputs driežai, pangzuvėts ir impuzorijots, apie pezdzionets jau nekalpant ec.
Todėl gebėsite iš visur pasiimti pilnai tik tada, kai ne tik visiems atkišite Holokaustą ir liepsite iš jo gerti kaip galvijams, kad vėl visi sueitų į driežus, žuvis ir infuzorijas, bet patys laisva valia ir jau švaria sąžine išgersite Pravieniškių, Rainių, nkvd ir viso raudonojo teroro, ir net Hitlerio pagimdymo bei sustiprinimo (ir t.t.) taures – kraujyje nuskandintieji pildo krauju taures, kurias kažkam tai reikia išgerti, nes šiame pasaulyje niekas ir niekada bei niekur nedingsta be pėdsako, viskas turi savo pasekmes, ir mūsų žodžiai ir net mintys, jau nekalbant apie tokius darbus...Sustokite kol nevėlu, užsiimkite pirmiausiai savo blogio neutralizavimu, nes kai visas pasaulis skęs kraujo jūroje, tegalėsite tik kvailai ir vištiškai dejuoti – o Dieve, Dieve, už ką mums, nekaltiems... CHA CHA CHA.
P. Ts.: Ema yra man davutsi vertingų tetchninių patstapų, taip.
Diskusija anaiptol nėra įdomi. Visų pirma ji simptomiška. Ji periodiškai vis kyla ir atsinaujina, nesvarbu, KURIS konkrečiai rašykas mėgina tokią diskusiją kurstyti.
Be to, ji veidmainiška. Diskusijos pradininkė ją skambiai pavadina „Ką jums davė buvimas šioje svetainėje?“, bet ji nė neketina kalbėti apie JUS. Rašykei rūpi tik ji pati, jos pačios kūryba ir jos vertinimai.
Tarp eilučių žibėte žiba:
...pakalbėkime apie Principus, taip suteikdami man progą suvesti sąskaitas.
Turėtumėte suprasti vieną esminį dalyką: skaitytojų širdys ir protai nėra laimimi diskusijose. Diskutuok nekudakavęs, bet Kūrėju tampi tik jo, skaitytojo dėka ir pastangomis.
Vienintelė teisinga strategija — kūryba. Norite, kad Jus vertintų? Rašykite geriau. Tobulėkite. Pakirskite savo idėjomis ir talentu skaitytoją.
Jaučiate, kad rašykų vertinimai kreipia Jūsų kūrybą visai ne ta kryptimi, kurios Jūs norėtumėte (omnia: būtent taip aš ir jaučiuosi).
Receptas paprastas, skelbkite savo kūrybą kitose erdvėse, raskite tokių skaitytojų, kuriems ji priimtina.
Aš labai gerai suprantu tą mesijaus sindromą, tą norą perskirti raudonąją jūrą ir išvesti išrinktąją tautą iš egipto.
Apsišaukėlis dažniausiai išeina vienas, šlapias.
Emvilke, turiu konstruktyvų pasiūlymą: suburkite Jums priimtiną poeziją kuriančių/vertinančių rašykų būrį (kokius 5?) ir paleisime rašykuose poezijos konkursą, kurį Jūsiškė komisija vertins.
"nori tikėk nori ne" nu, ar aš neigiu, kad bendrauji? juk žinau, faktiškai viską ta tema : )
"wridei" - wridė. nuo kada "wride" yra lietuviškas žodis, ir yra kaitomas linksniuojant? aišku smagu, kad žaidžiat su komentarais, bet ką tai keičia? ar nuo to tapsit teisios? :D žodž, reiks rakint temą.
EmvilkeeWride / .../ - žmonės tiesiog nevertina - o kam jiems nervintis? Be to, manau, daugeliui ,jei nepatinka -neskaito. Juk kiekvienas maždaug žino,ko laukti./ .../ Tai suponuoja tokią atmosferą, kuri gniuždo ir kurioje tu tiesiog negali gauti pozityvo, stimulo kūrybai,nelieka noro išsisakyti,kitą skatinti, nes visa, ką tu gali padaryti- niekalas, tu tik pilka vidutinybė, blogas žmogus (tas man pastoviai kalama, ypač jei nesutinku su jų požiūriais)
Gerbiamasis wride, - pirmiausia tu išmok skaityti, kas parašoma ir nekartok tų nesąmonių, nes tau buvo viskas paaiškinta.
Nesupratau, tu turi rašyke giminių? Tetų?