-Kvailė, tu Stela. Kvailė.Kodėl? Visų pirma todėl, kad kvaila va taip su savim šnekėtis.

Stela de la mare ir Fėja išeina iš transo

Ištiesini nugarą
mintį
ir žvilgsni
ir šoki nuo liepto
į minią

ir šėlsta įkaitinti kūnai
dvasia išvaryta
nuo lango
nuo tavo kaktos
sūrią drėgmę nubraukia
pakrūmėje trypčioja
tarsi žaibolaidis sugeriu aistrą
ir spjaunu jos pusėn
burna ir plaukais nuvalau
kas iš meilės dar likę

o taip o taip o o o

"lipnios tos tavo kojos, mano mieloji,
aštri barzda, brangiausiasis - badaisi
ak, kokie mes idealūs: nei rėkaujam, nei lojam,
o taip, o taip, ir gražūs ir protingi baisiai "

                                        melavau "šeimyniškas"

tekstas - tekstas
tekstas - tekstas

Vilkas užuodė..Ateina. Metas sėti gėles.

Arbata

-Imi virdulį ir pripili vandens. Statai jį ant ugnies..
-Kokį dar laužą ,Stela? Dujinę viryklę...Mesk tą cigaretę būk gerutė., o tai tikrai bus ir laužas vidury virtuvės.
-Užvirus vandeniui..Stela, ar tu klausaisi? Tai ko taip šypsais į tolį?Aš žinau, kad kai kam ir galva nuo tavęs užverda. Bet tai nejuokinga, Stela.
-Užvirusiu vandeniu užpilį
kvapnių kruopelyčių krūvelę
ir garo mažytę srovelę
po namus po namus
po laukus po laukus
į akis į akis
meilę mylėtiną
mėtinę
širdį pagirdyk
virdulį vidurį
be kraštų
su manim
be savęs
a

Fėja sedi prie lango ir laukia pavasario.
Stelai pagirios
Ir tuom viskas pasakyta.

Jūržolė į kamuoliuką
gerklėje ties gomuriu
Neik nežiūrėk
Juk žinai, kad
neverksiu
Neik nežiūrėk
paplaus banga
paplaus
Priverkė jau visą
jūrą
be manęs priverkė
be manęs
tu
Neik nežiūrėk
įtrauks banga
įtrauks
Į dugną gulsies
rankas nuleisi
Tau akyse šoks
šoks
Stela de la
mare
Degins balta liepsna
Putos
Balta puta
ir smėlis
girgžda
Juk sakiau neik
aaaaaach...

-Rrrrrrtttttt-aikštingai šokčioja Stela. -Kur mano rožinis megstinis?
Apsiavus vieną aukštakulnį (kovinį, kaip ji sako) batą tampo po kambarį plaukų lako debesį.
Fėja, įsisupus į pakalnučių aromatą, vaikšto paskui Stelą ir renka išmėtitus bigudi.
-Stela, tu tokia graži.-atsidusta Fėja.
-Žinau, mano pelyte.-atsako Stela de la mare.Atsargiai kresteli galvą(kad nenukristų karūna). Stela nesišypso. Nes Stela de lamare nenori šypsotis  pagiežingai ir liūdinti Fėjos, juk mato ją šiemet paskutinį kartą.