-Taip jau nutinka, brangioji.-pasakė Stela de la mare.-Šiandien tu. Ryt jau kita.
-Žinau.-atsakė Fėja. Čia tavo namai. Tu visada turi namus. Kaskart kitus namus.
Taip jau nutinka.
-Iki rytojaus, Fėja.
-Iki rytojaus, Stela de la mare.

Gyvenimo proza

De la mare Stela ir Fėja vakar išsikraustė iš proto. Nebuvo sunku-daiktų daug neturėjo. Į kartonines dėželes nuo saldainių supakavo aplodismentus, gėlių puokštes, susižavėjimo kupinus žvilgsnius ir šūksnius.
-Stela, o vienatvę?-paklausė fėja.-A, tiesa tu visad ja nešiojies paslėpus cigarečių pakelyje...
Taip paprastai ir išsikraustė abidvi. Buvo jau pripratusios. Dažnai tekdavo kraustytis.

Tingiai velkas
šilkinį chalatą...
De la mare Stela
apsnūdus.
Juk taip drąskė
lovos brokatą
ir vaitojo
tarsi pablūdus
Visą naktį
plaukai auksiniai
lipo prie
sudrėkusio veido
kol apsunkę vokai
švininiai
prieš saulėtekį
nusileido


Prie nuskelto
kavos puoduko
sėdas Stela
rankas užlaužus
Suliepsnoja Stelai
tarp lūpų
cigaretės šviečiantis
laužas

Stela de la mare
Švietė, šaldė,
Švito....

Iš savo aukštybių
į lovą
nukrito

Ar nereiks tik verkti,
Stela de la mare?
Nėr motely jūros
Nėra net akvariumo

Stela de la mare
dumblina gražuolė
jūržolių aprėdais
į gyvačių guolį

Miegas-tirpilis
Koma emocinė
Sąmonės užtemimas
tai tau ne mėnulio brolyti
Tokie potvyniai gali nutikti, kad
pamirši krantus turėjęs

Miegas-tirpiklis

Miegas-tirpikli.
Norų,minčių, poreikių.....
Gera

Fėja išėjo iš proto
Vinioja nat piršto voratinklį
Šypsos kažkaip į vidų
Rankas tiesia į išorę
Pribūrė bučinių, arbatų,
mėtinių dūmų
Laužą užkūrė-
Sudegti norėjo
bet..
Tik skaudžiai smilksta
Nuo to užnuodyto karščio

Prašymas


Veidu skaudžiai priglusiu
ir nežinau ar prie
savo ryžto
ar prie tavo kojų