o dabar
išdaužysiu laikrodžiams veidus
įskils
ciferblatai
paaugliškai
šukele išsipiešių
ant rankų
kruvinas širdis
visiems rodysiu
ir sakysiu:
imkit mane
negailėdami.
Po visko
nusinuodisiu
metalofonine muzika.
Visogeriausio.

saulėtekis baltu rūku
į galvą suteka
vokus bandai praplėšt
praplėšti širdį
susidėlioji veidą
dienai būtiną
palaukt nakties
tiktai nakties
kad nežinią
sušildytų
susuptų
užsupuotų
pradangintų
besaikį nerimą
įsisenėjusį laukimą
kad deklaracijas
peticijas
likimui tirpintų
miegas

užsidarom po truputį

ja vas ubju
liubov ieščio byt možet
v duše mojej pogasla ne savsem
no
pust ana vas bolše netrevožėt
viet ja chočiu pečialit vas vsem čem

Užsidarom

aš nusivedu tave gaižiais pavėsiais
išgelsta narcizai
tiesioj lysvėj
akys nieko nematančios
burnos pasakų nesekančios
tempiu lyg šešėlį
gudobelėm palei smilkinius
kaitra apie kaklą viniojies
įkaitu būsi
nuspręsta
nesipriešink

skarą languotą
tik prietemoj
vinį į sieną
miglom susisupa
žadina
vėstantis patalas
atsuki nugarą
svetimą
kiemą
auksina
rytas šventadienio
pakelia žvilgsnį
ranką prie smilkinio
pakelia
ir jau nepameni
kokį tai buvo rudenį
sėdies kertėn
stiklo šūkelę
smėliu ir akmeniu
gludini

Kampuotam
kapitono
kaklaryšio
pavėsy
gauruots
krūtinės prietemoj
spurda paukštukas mažas
spurda
ptro gerklę veržiasi

Aš maža saulutė. Dantuota dantuota. Tik ne spinduliais žinoma.

proto tarkuoto
bliūdą į būdą
pusė per pusę
kaip gi čia būsi
gėlės ne žmonės
vaikas čigono
žaidžia ir pyksta
ragiukai nedygsta
aikčiot pabodo
liežuvį rodo
pusės nė motais
velniais raguotais
laumių klampynėm
siela aksominė
ima sudryksta
dantytos tvoros
skraido po orą
stebuklai