ir šėlsta įkaitinti kūnai
dvasia išvaryta
nuo lango
nuo tavo kaktos
sūrią drėgmę nubraukia
pakrūmėje trypčioja
tarsi žaibolaidis sugeriu aistrą
ir spjaunu jos pusėn
burna ir plaukais nuvalau
kas iš meilės dar likę