Ritasi garas iš burnos, kyla į viršų ir sustingęs pakimba ant
šakos. Taip galima žodį nusiskinti, parsinešti namo ir pasidėti į šaldiklį. O vėliau išgerti su viskiu.

Ar kam nors rūpi mirusio žmogaus jausmai? Prisikelti reikia vienam.

Liepė vaikams sukurti plakatus prieš AIDS. Vienas penkiametis pavaizdavo pievą, upę ir apačioje parašė: "buvau prie upelio, aids nemačiau".

Gimė močiutė.

Aš nedarau Nieko. Aš darau Kitką.

Sunku suspėti vienam gyvam pas visus mirusius per vėlines.

Pasitaiko tuščiavidurių dienų, kai norisi prasmegti.

Ilsėkis, kol duodu ramybę.

Skyniau slyvas nuo pačios viršūnės. Pagalvojau, kad būtų patogu turėti plačias rankoves ir slyvas leisti tiesiai į jas, nereikėtų laikyti kibiro.

Vakar pribaigė tinginys. Nuėjau miegoti be jokios įžangos, kaip cepelinas į puodą - bum ir gatava. Ryte vos galėjau išsilankstyti.

Veidas nuo minčių ribuliuja kaip vandens paviršius.

Kažin, ar sapnuojančio žmogaus veidas keičiasi, kai po juo vyksta dideli dalykai? Juk atrodo, kad prisapnuoju pritrenkiančių pojūčių, o ryte veidrodis pakiša kažkokį susiplojusį pavidalą susivėlusiais plaukais, kuris atgyja tik nusiprausęs.

Nesu mačiusi didelių kalnų, džiaugiuosi lietuviškais bliūdo - kubilo iškilumais.