- Čia tu, mamyte, toks mažiukas dinozauriukas, - sako sūnus, rodydamas savo piešinį.

Išeinu akimis tapyti.
Nusisuku, kad matyčiau nežiūrėdama.
Kalbuosi su savimi ir tais, kurie kalbasi su savimi:)

Guliu tarsi negimusi ir klausausi pirmų pavasario lietaus pažadų.
Pagaliau žiema pasidavė ir vanduo pradėjo ją nurenginėti, šiltai kalbėdamas tirpstančiais žodžiais.

Nebemoku džiaugtis žiema. Norisi ją greičiau nudėvėti, pratrinti skyles ir išskalauti paskutines sniego atsargas. Klyvinu purvinomis miesto gatvėmis ir gaudau drugelius - šilto gaivaus vėjo kvapus.
Tiesa, jie tik kartais prasmunka kažkur už ausies, bet spėju nusišypsoti.
Patys šmaikščiausi varvekliai noksta ant medžių, augančių po lietvamzdžiais. Ten jie susikibę klišomis kopėčiomis, nerandančiomis kelio į dangų. Kartais panašūs į sulaužytas šukas susivėlusioje galvoje, vėjas gali pakutenti sau šonus.

Gaidys susižavėjo gaidomis, perinčiomis penklinėje.

Megztininės kojinės.

"Metų valdovas sapnavo savo jaunystės ir brandaus vyro dienas, ir brėkštant visa giria stūksojo pasipuošusi šerkšno nėriniais - tai Žiema sapnavo Vasarą." (H.K.Andersenas, "Metų istorija")

Labai karšti žodžiai, reikia išmaišyti, kad atauštų.

Dangus per naktį siuvo šimtasiūlę.
Lietum sudaigstyti debesys slidaus vėjo pamušaluose.

norėjau jam padovanoti visą savo dangų,
nors ir prie dulkės prisiliesti per sunku,
kas naktį skersvėjis sudaužo mano langus,
pasiutę šunys vejasi sniegu