Nebemoku džiaugtis žiema. Norisi ją greičiau nudėvėti, pratrinti skyles ir išskalauti paskutines sniego atsargas. Klyvinu purvinomis miesto gatvėmis ir gaudau drugelius - šilto gaivaus vėjo kvapus.
Tiesa, jie tik kartais prasmunka kažkur už ausies, bet spėju nusišypsoti.
Patys šmaikščiausi varvekliai noksta ant medžių, augančių po lietvamzdžiais. Ten jie susikibę klišomis kopėčiomis, nerandančiomis kelio į dangų. Kartais panašūs į sulaužytas šukas susivėlusioje galvoje, vėjas gali pakutenti sau šonus.