Not here - not now. No regrets - It was just another lesson in my life. I close the door. I clean my own place . This is my last goodbye. Beforde I die...


                                          Lacrimosa

"Visi sveiki žmonės visada daugiau ar mažiau trokšta mirties tų, kuriuos myli."

A.Kamiu

"aš netikiu reinkarnacija jau vien todėl,kad šiais laikais ji virsta prisitailėliška  pavojinga teorija, papraščiausiu konformizmu...nes juk patogu viską atidėliot kitai dienai, kitai savaitei, kitiems metams.O kas begali būti patogiau už atidėliojimą...kitam gyvenimui!"

              J.Ivanauskaitė"Mėnulio vaikai"

"aš netikiu reinkarnacija jau vien todėl,kad šiais laikais ji virsta prisitailėliška  pavojinga teorija, papraščiausiu konformizmu...nes juk patogu viską atidėliot kitai dianai, kitai savaitei, kitiems metams.O kas begali būti patogiau už atidėliojimą...kitam gyvenimui!"

                J.Ivanauskaitė"Mėnulio vaikai"

"Girdėdavau savo pačios balsą.Jisai apgaubdavo kitus, jis juos padrąsindavo.Bet dar geriau mokėjau klausytis.Būna akimirkų,kai privalai tylėti.Tokių akimirkų, kai palieti kito žmogaus sielą.Žmogaus, kuris išlieja savo jausmus- žmogaus,kuriam padėjai tai padaryti,galbūt atskleisdama savo pačios jausmus.Tuomet tu žiūri į kito žmogaus akių gelmę.Tu tyliai sumurmi mmmmm arba ahhh-padrąsinantis,užjaučiantis garsas.Nes juk dabar tu tik klausai,klausaisi iš tikrųjų ir rodai, kad priimi į širdį tai, ką išgirsti.Retas kuris taip daro."

Susan Sontag "Ugnikalnio mylėtojas"

Kaip gera, kai romane atrandi dalelyte savęs, savo minčių ir gali surikti iš paimėgavimo, ta akimirka kai jas perskaitai...

Manęs ilgai čia nebuvo, norėčiau nebūti dar...ne, ne išvis nebūti, o pradingti vienai dienai, nors valandai ir pabūti pačiai su savimi, savo svajonėmis, kvailais jausmais ir su bet kuo, tik ne su tuščiu kambariu, kuris dabar mane taip grėsmingai supa. Jaučiuosi vieniša, ne nelaiminga, o vieniša...ir vieniša net ne ta prasme, jau ir pati susipainiojau...
Visas mano gyvenimas toks, vien nesusipratimai per nesusipratimus ir taip begalo ir be krašto...pavargau.Pasiilgau draugų, kuriuos taip branginu, mylimo žmogaus...

***
išplaukė valtys
dangus
sugėrė
akis ir ašaras

tas kas praeina
pron mus
eina nematomas

***
nedvejok
tai vanduo
ne degtinė
ne vynas
vilkas žiūri
liūdnai
jis nepuola
jis gina
savo teisę
gražiai
išdižiai
ir laisvai

o po to kaip visi
įsikibęs nagais

            (V.Kaziela)

Viskas praeina ir pasilieka tik šukės ir verksmas, o kai ir tai atiduodu, kas lieka?

Aš tiesiog noriu patylėti. Katik supratau.

Aš tyliai vėl grįžau...

Laiškas visiems...


Katik suradau tiek daug minčių savyje...
Nieko kokretaus, nieko pikto ar dar ko nors.
Aš užaugau vidumi, bet per vėlai...Per vėlai sustiprėjau, per vėlai perskaičiau tiek daug man brangių knygų ir nežinau kodėl, o gal net žinau ir esu savo atsakymu garantuota. Jei būčiau nors metus ankščiau supratusi, kaip save žeminu, kaip atimu iš savęs džiaugsmą, kaip mėgaujuosi kiekvienu randu ant rankos, kiekviena ašara veide, jei būčiau supratusi, kaip tai daug atimė iš manęs. Tada aš tik aklai tikėjau viskuo ką darau, kvailai laikydama tai - geriu ar likimu.
Bet ir dabar dar kartais viską užmiršusi ir apleidusi save, imu mėgautis tuo skausmu, kurį jaučiu tą akimirką ir lyg burtažodį imu kartotitai, kad aš tik pripratau prie to, kad tik dabar tai jaučiu ir viskas praeis, bet niekas nepraeina, nes aš pati giliai sieloje pripratau savęs gailėtis. Aš lyg mažas vaikas pasiruošęs bet kam, kad tik iš jo neatimtu jo žaislų-mano skausmo.Beveik prieš du mėnesiu, o gal ir daugiau atidavaiu jį, viešpate, kaip aš dar norėjau juo mėgautis, kaip pripratau prie jo...Jūs sakysite, kad tai neįmanoma ar juokinga?Pabandykite, savęs nekesti mėnesį, o po jo viskas taps tiesiog savaime suprantama ir jūs net nepajusite, kaip norite vis daugiau ir daugiau...Niekad netapkite draugu savo priešui ir nesvarbu, kaip tai atrodo nekrikščioniška ar pasipūtėliška, nes mano atžvilgiu aš juo tapau -  aš pamilau savo skausmą ir liūdesį, tikėdama, kad jie niekad neišduos manęs, bet jie išdavė.

Nežinau ar tai ką parašiau yra naudinga ar buvo būtina, tai rašyti, bet per dažnai sutinku žmones panašius į tokia mane, kuri mylėjau tai, nuo ko jai reikėjo bėgo.

Nemylėkite to, kas to nenusipelnė...
Nemylėkite savo liūdesio.

                                          Lauryna

Ilgai, net labai čia nebuvau...norėtusį kažką palikti tiems, kurie karts nuo karto užeina čia, bet nežinau,brangieji, ką jums parašyti?Jau taip seniai nerašiau, kad ir dabar sunku ka besukurti...

Tiesiog, aš jūsų visų ir kievieno atskirai - ilgiuosi, prisimenu, laukiu....

Ačiū, jums:*

Beprotybė, tik gera forma.