tyla.

Gyvenu su knyga"Pakalnučių metai"....

Man liūdna kai nėr tavęs šalia
Nes vėl išvydęs jurą paskęsiu mintyse
Klajosiu kol vėl ateis diena
Nejaugi taip ir gimsta vienatvė viduje...?

                                            (MJS)

...Man liūdna kai nėr tavęs šalia
Nes vėl išvydęs jurą paskęsiu mintyse Klajosiu kol vėl ateis diena Nejaugi taip ir gimsta vienatvė viduje...?

                                            (MJS)

...Man liūdna kai nėr tavęs šalia
Nes vėl išvydęs jurą paskęsiu mintyse
Klajosiu kol vėl ateis diena
Nejaugi taip ir gimsta vienatvė viduje...?

                                            (MJS)

Gyvenu su knyga"Pakalnučių metai"....

Nesuprantu ko aš čia dar užsuku?...
kūrinių vertinti nebesinori, o ir tinkamus žodžius tampa vis sunkiau parinkti...

Nesuprantu ko aš čia dar užsuku?...
kūrinių vertinti nebesinori, o ir tinkamus žodžius tampa vis sunkiau paringti...

Tyliai ir vos girdimai bėga laikas: akimirkos, minutė, valandos, dienos, mėnesiai, gal net metai...šiandien  prisiminaiu, kai žvelgiau į baltą žemę, nuleidusi galvą ir skaičiavau snaiges,  krentančiai ir krentančiais...jau temo, bet to galima buvo ir nepajusti,o laikas bėgo vis greičiau, vis tyliau, vis skaudžiau  atimdamas minutę po minutės, valandą po valandos...taip atrodo stovėjau beveik amžinybę, nes šiandien taip gražiai snigo...

aš noriu tyliai išnykti...

šiandien ir vėl snigo.