Atvasnosiu...
Tirpstančio sniego gurguolėmis.
Nemoku šokti -
Kleketavo skrendanti gervė.
Pro tuščius langus
Veržėsi mirusios sielos -
Jos mokėjo ritmigai
Šmėklotis...

Atvasnosiu...
Tirpstančio sniego gurguolėmis,
Nemoku šokti -
Kleketavo skrendanti gervė,
Pro tuščius langus
Veržėsi mirusios sielos -
Jos mokėjo šokti.

Trispalvė


Saulėjantys tulpės žiedlapiai


Saldžios juodųjų serbentų sultys
Sunkėsi į gličią žemę pūliais opų.
Danginio slėpinių apgaubtą sapną
Išpampusios mėlynės palydėjo.
   

Nulaisčiotą skaudulingias šlakais tėvūnyją
Švelniai žiedlapiais brauko švyliuojančios tulpės,
Caksi dvi mažos pėdūkštės gimtinės pavartėje -
Kur moters kulto slėpykla naktižiedėmis skleisis.


Žalias popieriaus lapelis

Vandens gargesy, ledo kriokleliuose įamžintam,
Spurduliuoja ašariukė, moters - spygutės.

Netelpa drugiukai -
Karvelidė per ankšta,
Žalias lapas krūpčioja drėgmės,

Priglaudžiu -

Žirgynėse delnų sūpuoju,
Švagžda liestinėjami linkiai,
Gimsta gervė - šilumos.
                           
                  Dabar nebaisios naginės spragaties.


Sarkana nuodėmė


Skrendantis paukštis moja sparnais vis greičiau -
Nestoja laikas plakamas jo plunksnuotų botagų.
Tik berniukas, svirplius kalinęs dėžutėje gėdos ,
Pirmą kart prieš Tėvą dar nekaltą ranką kėlė -
Likęs randas it parlėkęs gužutis lizde taraliuoja,
Ilgakaklė sąžinė verčia tiksnius amžinybe,
Smelkia avinėlius šilto pieno nuodėmės kvapu.

         

      Saga atsegta
    Šaižiai krykštauja vaikas
        Žiogas laisvėje.

------------------------------------------------

Kati apie naktižiedes:

Tinkama gėlelė moters kultui. Mes vaikystėje iš jų žiedų princeses darydavom: paimi už žiedlapių ir švelniai nuraitoji tą dalį pūstą, gaunasi sijonėlis, o žiedlapiai - plaukai.

Žalias popieriaus lapelis

Vandens gargesy, ledo kriokleliuose įamžintam,
Spurduliuoja ašariukė, moters - spygutės.

Netelpa drugiukai -
Karvelidė per ankšta,
Žalias lapas krūpčioja drėgmės,

Priglaudžiu -

Žirgynėse delnų sūpuoju,
Švagžda liestinėjami linkiai,
Gimsta gervė - šilumos.
                           
                    Dabar nebaisios naginės spragaties.


Sarkana nuodėmė


Skrendantis paukštis moja sparnais vis greičiau -
Nestoja laikas plakamas jo plunksnuotų botagų.
Tik berniukas, svirplius kalinęs dėžutėje gėdos ,
Pirmą kart prieš Tėvą dar nekaltą ranką kėlė -
Likęs randas it parlėkęs gužutis lizde taraliuoja,
Ilgakaklė sąžinė verčia tiksnius amžinybe,
Smelkia avinėlius šilto pieno nuodėmės kvapu.

         

        Saga atsegta
    Šaižiai krykštauja vaikas
        Žiogas laisvėje.

Žalias popieriaus lapelis

Vandens gargesy, ledo kriokleliuose įamžintam,
Spurduliuoja ašariukė, moters - spygutės.

Netelpa drugiukai -
Karvelidė per ankšta,
Žalias lapas krūpčioja drėgmės,

Priglaudžiu -

Žirgynėse delnų sūpuoju,
Švagžda liestinėjami linkiai,
Gimsta gervė - šilumos.
                           
                    Dabar nebaisios naginės spragaties.

Žalias popieriaus lapelis


Vandens gargesy, ledo kriokleliuose įamžintam,
Spurduliuoja ašariukė, moters - spygutės.

Netelpa drugiukai -
Karvelidė per ankšta,
Žalias lapas krupčioja drėgmės,
Priglaudžiu - linguoju tarp pirštų,
Švagžda liestinėjami linkiai,
Gimsta gervė - šilumos.
Dabar nebaisios naginės spragaties.

Žalias popieriaus lapelis

Vandens gargesy, ledo kriokleliuose įamžintam,
Spurduliuoja ašariukė, moters - spygutės.

Netelpa drugiukai -
Karvelidė per ankšta,
Žalias lapas krupčioja drėgmės,
Priglaudžiu. Linguoju tarp pirštų,
Švagžda liestelėtas lapelis -
Gimsta gervė - šiluminga.

Dabar nebaisios naginės spragaties.

Žalias popieriaus lapelis

Vandens gargesy, ledo kriokleliuose įamžintam,
Spurduliuoja ašariukė, moters - spygutės.

Netelpa drugiukai -
Karvelidė per ankšta,
Žalias lapas krupčioja drėgmės -
Priglaudžiu, linguoju tarp pirštų.
Liesteliu, gimsta gervė - šilumos.
   
Dabar nebaisios naginės spragaties.

Įsispraudęs kamputyje, prie stalo, negalėjau sutalpinti kojų pastalėje. Atcaksėjo šviesiapliaukė būtybė, tipindama lengvais žingsneliai, glostančiais žemę. Kai lyja šiltu vasaros lietumi, sustoju, klausau skardo lašelių, skrodžiančių orą. Nebegalėjau skaityti - pasimetė raidės. Lietaus ašarų moteris prisėdo ant mano stalo. Elegantiškas drebulys nuo šalčio vertė ją dar žavesne būtybe. Šalstelėjusias nuogas kojas, pridengtas suknute, supynė spragatis, jos nugulė viena ant kitos ieškodamos šilumos. Didžiulė salė, galiniti didžiuotis aidinčia akimirkos tyla, buvo tuščia, stovintys stalai nedrumstė rimasties.

Niekada nepamiršiu moterų dovanojamų akimirkų - jos verčia gyventi kaip ir žalias drugelis savo raudonomis kojelėmis kutenantis skruostus.

SU JŪSŲ DIENA - GYVENIMO FĖJOS

Skrendantis paukštis moja sparnais vis greičiau -
Laikas nestoja plakamas jo plunksnuotų botagų.
Tik berniukas, svirplius kalinęs dėžutėje gėdos,
Pirmą kart prieš Tėvą dar nekaltą ranką kėlė -
Likęs randas vos pažvelgus verčia tiksnius amžinybe,
Avinėlius smelkia šilto pieno nuodėmės kvapu.

         

        Žiogas lysvėje
    Šaižiai krykštauja vaikas
          Saga atsegta.