Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2023-12-13 09:12
Fortunatas

Stebuklingas žodis

Temperatūra nukrito, bet naktį baigiu iškosėt plaučius. Keliuosi kas kelios valandos, verdu arbatą, paskui vaistai, mikstūros, kažkokie čiulpinukai nuo kosulio...

O tada 7.30 telefono skambutis. Pirma mintis numesti, bet maža ką, atsiliepiu prisiversdamas.

- Atsiprašau, kad biškį anksčiau, bet man reikėtų konsultacijos...

Lūžtančiu balsu gana irzliai atsakinėju į klausimus, o klausimai niekaip nesibaigia.

- Paklausykit,  - sakau, - jūsų konsultacija negalėjo palaukti bent iki aštuntos?
- Aš juk atsiprašiau, - nustemba kitame gale.

Blet blet, galvoju, ir ką čia pasakysi.

- Bet jūs turite tuos klijus? - vėl klausia.
- Turim. Nuo aštuntos iki septynioliktos. 
- Tai galima atvažiuoti bet kada?
- Geros dienos, - nukertu išjungdamas ryšį.

Vadinasi, atsiprašai ir gali daryti visas kiaulystes pasaulyje. Bet, mielas ponas, jos vis tiek lieka kiaulystėmis.
2023-10-23 20:40
Fortunatas

Prasmybės

- Vieną alaus, - pasakiau prie baro.

Mergina nužvelgė mane ir perklausė rusiškai. 

- Šviesaus, - patikslinau. 

Ji linktelėjo paimdama bokalą. Atlape vardas "Ana". Geltonai mėlynas fonas. 

- Atleiskite už aną vakarą, - tariau. - Dėl to išsinešto vyno... Buvau su mergina, norėjau pratęsti.

- Pavyko? - paklausė, pildama alų.

- Visada pavyksta, - atsakiau.

Staiga ji prunkštelėjo, bet tuoj nuleido akis. O aš pagalvojau, kiek vis dėlto paslėptų prasmių pasakome nejučiomis.
2023-09-09 22:10
Fortunatas

Asociacijos

Žinai, tu man primeni vieną merginą, - daugybę sudaužytų lėkščių, išsiskyrimų, šlykštynių, ištisus mėnesius tylos. Paskui susitaikymą, gražius žodžius ir niekada nesiliaujančią aistrą... Kaskart užsiduodu klausimu: o juk tie žmonės, iš tiesų svarbūs žmonės, kad ir kokius nesuprantamus pasirodymus iškrėstų - visada jais tiki. Kitaip nebeliktų nieko.
2023-06-25 15:55
Fortunatas

Seni geri draugai

Vakarop Tadas atvažiavo pasiėmęs Bolto automobiliuką. Sutarėme, kad susimesim per pusę. Pakeliui kalbėjom apie mašinas, apie amžiną japonų ir vokiečių priešpriešą, kokybės pojūtį, komfortą ir panašius bičų reikalus.

Visą kelią, kol Tadas vairavo, buvau pasiruošęs, kad štai jis atsigręš ir stuktelės man į veidą atbula ranka. Neatrodė linksmas. Suprantama, neturėjo priežasčių džiaugsmui, ir man dingtelėjo, kad jis kažką nutuokia. Pagalvojau, tai būtų pirmas kartas, kai gaunu į nosį už tai, jog nemoku nulaikyti pimpalą kelnėse. Negali sakyti, kad jausčiausi nusipelnęs, bet kaip nors atlaikyčiau. Galėtume net nekalbėti. Smūgis, kelios minutės tylos, o tada viskas tarsi, kaip buvę.
2023-04-07 23:15
Fortunatas

Ilgasis savaitgalis

Penktadienis. Lena išvažiavo pas tėvus. Velykoms. Sugrįš tik po trijų dienų - tiesiai į polikliniką. Pergyvena, kad nakčia neužtruktų ant sienos. Jai kažkas su sąnariais, viskas dėl šokių ir nežmoniško muštro lydėjusio nuo pat vaikystės. 

Visiškai nesiilgiu A. Matyt, išties pavargau nuo jos ištisinio plepėjimo, noro įsiteikti, bet kartu ir nuolatinio prieštaravimo man, neišklausymo, kalbėjimo kas ant seilės, blaškymosi mintyse. 

Kaip tik šiandien, po ilgos pertraukos parašė menininkė M. Paklausė ar suradau naują kūną. Išsisukau nuo atsakymo, perklausęs to paties. Taip, žiemą jį turėjo kažką, bet dabar ruošia parodą. "Plakatai ant darbastalio, paskui keliausiu kažkur" - užbaigė mintį. Daugiau į nieką neišsivystė. Na ir dėkui D.

Tas pats ir su gėlininke A - ji velniškai užsiėmusi per šventes, dabina kvietkais kone visą LT. "Apie varpas net nėra kada pagalvoti, ch cha!" Ką ir sakyti - tikra šaunuolė, vis žmonėmis, vis šalies gerbūviu rūpinasi. Gal taip ir geriau, pagalvojus, gal iš tiesų viskas į gerą.

Ir vėl pamąstau apie Leną. Bet dabar jau ramiai, kaip apie moterį, su kuria galėčiau nugyventi gyvenimą. Tas epizodas balkono terasoje mums geriant kavą tyloje ir stebint judrią sankryžą po langais, šiek tiek ją sendinantys akiniai... Įsivaizdavau mus po dešimties metų, ir manęs tai negąsdino. Kaip sykis, buvo ramu ir gera, žvelgiant į ją, tylomis skrolinanančią telefone. Besijuokiančią. Be žodžių rodančią man pokštus atsiųstus draugės. Buvo ramu ir gera, ir nereikėjo jokių žodžių.

Galimas daiktas išgyvensime dar galybę audrų, bet vis dažniau pasvarstau, kad mums galėtų pavykti.
2023-02-22 20:36
Fortunatas

Mirtis Krokuvoje

Žuvo Rolio vaikystės draugas. Savaitgaliui išvažiavo su šeima į Krokuvą - ir žuvo. Viešbutyje. Iškrito pro langą.

Rokiškėnas. Vaikystėje - draugų galybės, o į laidotuves sostinėje atvažiavo tik Rolio brolis. Ir dar vienas, - dabar jau vilnietis, atsiliepė. Pavėžės šiandien Rolį su bratkiu į pakasynas. Vakar ant pagrabo sakė jiems: “Jūs visą chebrą surinkit iš Rokiškio, visus senus korešus. Pakvieskit į kokią sodybą, pabūsim, pasėdėsim, prisiminsim. Aš apmokėsiu. Nu, tipo susimesim simboliškai, kad neatrodytų… Bet aš viską uždengsiu.”

Rolis iš pat pat ryto nesavas. Akys stiklinės. Šokas jam. Žvelgia į monitorių tuščiu žvilgsniu, tada tęsia:

- Jis čia dabar gyvena. Verslininkas. Matyt, gerai prasisuko. Sako mums: “Tik viena sąlyga - niekas nieko nežino. Užsipisau nuo tų posėdžių, nuo valdybos… Tarp žmonių norisi pabūti, ne su tais kabinetiniais kostiumais. Pasiausti, blet, pablevyzgoti, pasikeikti! Nu, suprantat…”

- O vakar į pagrabą niekas taip ir neatvažiavo, - skėsteli rankomis, kumščiai nukrinta ant stalo. Niekaip negali tuo patikėti. Tik jie trise iš visos senos chebros. O tenais - kam vaikas reik prižiūrėti, kas iš darbo negali, kam dar kažkas… O vakarop jau skambina pripisę, beveik verkia į ragelį, mušasi krūtinėn į pakasynas tikrai atvažiuosią…

Rolis sunkiai iškvėpia. Numoja ranka. Vilnietiškos šnektos nebepaiso.

- Prasiblaivys šiandien, tada ir vėl reiks ūpas kažkaip užsikurti. O tada - kas vairuos? Ale užu draugelį ir an vietas galim išgerti. Buvo žmogus - ir nebėr…
2023-02-08 18:41
Fortunatas

Nida

Visą dieną klaidžiojome Nidoje - nuo marių iki jūros ir atgal. Retsykiais užsukdavome į vietines užeigas lengvai užkąsti arba kavos, ir vengdami kliudyti temą, kuri abiems nedavė ramybės. Tačiau tas klausimas, ką bedarytume, kur beeitume ir ką bekalbėtume visuomet tvyrojo ore.

- Kuri mūsų kelionė tau labiausiai patiko? - paklausė ji.
- Klaipėda, - šyptelėjau.
- Man irgi.

Vakarėjo. Vietinėje vyninėje pasiėmę butelį bardolino, keliavome pamariu link viešbučio.

- Bet Palanga - ne mūsų miestas, - staiga nusijuokė.
- Taip, - sutikau. - Po to visada išsiskirdavome.
- Po to nerašydavai man.
- Juk žinai dėl ko.
- Bet galėtum kada nors parašyti pirmas!
- Maniau, kad taip bus geriau. Mums abiems.
- Nesąmonė! - ji nusuko žvilgsnį į šalį ir ištarė: - Kaip tau tai pavyksta?
- Kas?
- Visada nusimuilint nuo temos...
2022-12-19 20:44
Fortunatas

Try walking in my shoes

Jei pažvelgum mano akimis

- Prisiglausk mane, prisiglausk mane stipriai... Ar tau buvo gera?
- Taip. Su tavimi nenuobodu.
- Nenuobodu? Nejuokink.
- Sakau, kaip jaučiu. Bet kartais būni gana aikštinga.
- Aš nesu aikštinga.
- Juk sakau - kartais. Pati tą žinai. Būna nelengva...
- Žinau, vyrai manęs bijo. Aš jaučiu tai. Net mano tėtis. Sakydavo, kai pažvelgi šitomis savo akimis...
- Dabar supranti kaip nelengva šalia tavęs?
- Galbūt... Bet juk esi.
- Esu. Tik būna ir manyje kažkas lūžta.
- O man kartais atrodo, kad tu vienintelis iš tikrųjų supranti mane.
- Patikėk, tam reikia nemažai jėgų.

Ji gulėjo padėjusi galvą man ant krūtinės. Kai pakėlė akis, žvilgsnis buvo tarsi mažos mergaitės. Žinojau kaip greit viskas gali pasikeisti, bet dabar man buvo gera. Buvo gera jausti, kad ir jai gera su manimi, ir aš nenorėjau apie nieką galvoti. Galų gale - visas gyvenimas susideda iš akimirkų.
2022-11-21 21:55
Fortunatas

Nauji vėjai, burbulai ir audros becukrės kolos puodeliuose

Esame linkę susikurti sau laisves, tada taisykles joms pažaboti, paskui laisvę laužyti taisykles. O juk niekada kitaip ir nebuvę. Per amžius, amen! Bet kiek aistrų, kiek purkštavimo ir pykčio kaskart įrodinėjant kažką "naujai" atrastą. Pavyzdžiui, kasdien vis iš naujo kovojant už naujas tolerancijos aukštumas, lygybę, tą pačią laisvę, ir nejučiom įvedant vėl naujas taisykles. Rėksmingos influencerių revoliucijos skamba tarsi dantų šepetėlio reklama - kaskart vis tobulesnio, lengviau pasiekiančio ertmes, galbūt, netolimoje ateityje netgi atliekančio jogos asanas už jus, nė neišvyniojus tam skirto kilimėlio.
2022-11-11 20:37
Fortunatas

appellation d'origine contrôlée

Vis dėlto paprašiau kitos vietos - šalia praėjimo buvo per daug judesio ir skersvėjų. Mes pasirinkome kampinį staliuką palei pėsčiųjų alėją, nuo kurios restoraną skyrė dekoratyviniai medeliai vazonuose. Pusamžis liesas prancūzas tiksliais, kiek teatrališkais judesiais paklojo meniu. Veiksmuose galėjai įžvelgti lengvą satyrinę pantomimą, tačiau su visais lankytojais elgėsi draugiškai ir šiltai, anuos vis prajuokindamas. Retsykiais jis nubėgdavo už medelių sutraukti cigaretę, tuo pat metu kažką linksmai persimesdamas su padavėjais iš gretimos užeigos.

Užsakėme po taurę raudonojo ir skirtingai paruoštos pastos, kad galėtume paragauti vienas iš kito lėkštės. Gerti alų Prancūzijoje gana brangus malonumas, be to - neestetiška. Ypačiai tokioje judrioje ir matomoje vietoje. Vienu metu pro šalį praėjo vyras, atrodo, gana įdėmiai nužvelgdamas mus, bet nespėjus tuo įsitikinti, pradingo gatvės minioje.

- Šiltas vakaras, - pasakiau.
- Tau labai tinka marškiniai, - atsiliepė ji, nusišypsodama. Pati vilkėjo lengvą gėlėtą suknelę, kaštoninės sruogos krito ant nuogų pečių, vos padažytos akys atrodė ryškios kaip niekada.
- Ir tu šį vakarą atrodai kitaip.

Vėl pamatęs tą vyrą, pamojau. Jis priėjo, leisdamas išsirinkti iš glėbio įvairiaspalvių žiedų.

- Merci, - padėkojau, o jis palinkėjo kažką mielo ir visiškai nesuprantamo. Įdaviau pinigą jam į ranką.

- Kaip gražu, - jos akys šypsojosi. - Ačiū.
- Pamaniau, kad tau tiktų.

Laikydama rožę, ji palinko pirmyn. Palinkau ir aš, bučiuodamas drėgnas vos praviras lūpas.

- Man niekas nėra dovanojęs gėlių.
- Niekada nepatikėsiu.
- Gimtadieniui gaudavau, - nusijuokė. - Bet šiaip...

Na štai, mes Nicoje ir viskas kaip romantiniame kine, dingtelėjo man, bet nutylėjau, nenorėdamas tomis kvailystėmis išblaškyti akimirką.


1 2 3 4 5 6
[iš viso: 60]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą