FortunatasNežinia kaip susitikome saulėtoje aikštėje pilnoje lauko kavinių, turistų ir vietinių lankytojų. Net nespėjau dorai susivokti.
Man priėjus, ji pozavo ant akmeninių laiptų atbrailos - kiek išrietusi nugarą, ištiesusi dailias įdegusias kojas. Tolumoje plytėjo Koliziejaus griuvėsiai ir dangus, nutviekstas subtropinių spindulių. Kaip visuomet, žvelgė tiesiai man į akis, bet dabar - ji žaismingai šypsojosi...
Išsyk pradėjome kalbėtis, tarsi vos šįryt pakirdę po aistringos nakties, išsiilgę vienas kito ir kupini nuoširdaus džiaugsmo, akimirkai pamiršome visus vaidus, nejučia išsprūdusius žodžius ir juos lydinčias nuoskaudas.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2025-03-15 21:42
Blogas komentaras Rodyti?
2025-03-19 17:02
Mums besikalbant, visą laiką atrodė, kad ji tuoj pratrūks juoku. Net tada, kai prasitariau, jog kavinėje matau savo buvusią merginą, o štai ten, prie fontano - dar vieną. Tai sakydamas vis tiek negalėjau atitraukti akių nuo švytinčio Lenos veido. Buvo taip šviesu ir tyra, net nešovė į galvą ką nors nuslėpti.
Prie lauko stalelio iš tiesų sėdėjo A. su drauge, gėrė kavą ir šnekučiavosi. Atrodė netgi gražiau nei tuomet, kai ją pažinojau. Kiek toliau, draugų kompanijos apsupty juokėsi R. Kaip visuomet tiesi ir grakšti, saikingas pasidažiusi, tvirtai surištais šviesiais plaukais. Jos abi vogčiomis stebėjo mus, nors veikiau vengė mano žvilgsnio, mat panūdau gražiai pasisveikinti. Juk viskas buvo taip seniai. O štai dabar aš su laimę švytinčia Lena, kurios niekada nesilioviau geidęs. Mes pakilome, kirsdami visą aikštę, ir nuėjome saulės nutviekstais skersgatviais, lengvai sklęsdami akmeninių takų paviršiais, kažką lengvo, šviesaus ir džiugaus kalbėdami vienas kitam... Pabudau tamsoje. Jaučiau, kad rytas brėkšta, bet keltis dar anksti. Nenorėjau iš karto užmigti, kurį laiką vis prisimindamas sapno šviesumą ir nuotaiką. Taip nedaug viso to patyriau pastaruoju metu. Net sapnuodamas neišvengiau minčių, o kas mums nutiks, kas gi nutiks tam lengvumui po vienos kitos savaitės, mėnesio... Nuvijau niūrius šešėlius, visuomet žvelgiančius iš užkaborių. Norėjau kuo ilgiau patirti seniai užmirštą jausmą. Po valandėlės užsnūdau. Daugiau nesapnavau. |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |