Kai pabudau, stovėjo kaip kuolas. Mergina slaugė pribėgo sunerimusi, ko aš ten grabinėjuosi. Kiek kilstelėjau apklotą, kad įsitikinčiau, jog nebesapnuoju, ir ji nuėjo šypsodama. Iš to sapno prisiminiau tik vieną vienintelį Lenos veidą. Tikiuosi daugiau nieko nebuvo, mat jeigu kalbėjau per miegus... o, brol…