FortunatasVakarop Tadas atvažiavo pasiėmęs Bolto automobiliuką. Sutarėme, kad susimesim per pusę. Pakeliui kalbėjom apie mašinas, apie amžiną japonų ir vokiečių priešpriešą, kokybės pojūtį, komfortą ir panašius bičų reikalus.
Visą kelią, kol Tadas vairavo, buvau pasiruošęs, kad štai jis atsigręš ir stuktelės man į veidą atbula ranka. Neatrodė linksmas. Suprantama, neturėjo priežasčių džiaugsmui, ir man dingtelėjo, kad jis kažką nutuokia. Pagalvojau, tai būtų pirmas kartas, kai gaunu į nosį už tai, jog nemoku nulaikyti pimpalą kelnėse. Negali sakyti, kad jausčiausi nusipelnęs, bet kaip nors atlaikyčiau. Galėtume net nekalbėti. Smūgis, kelios minutės tylos, o tada viskas tarsi, kaip buvę.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2023-06-25 15:55
Blogas komentaras Rodyti?
2023-07-09 13:21
Kaip nors atlaikyčiau. Skaudžiau būtų netekti ir šitų žmonių. Kaskart nejučiom meldžiuosi, kad Brigita, įsiplieskus namų kivirčui, neišmestų mano kortos ant stalo. Arba prie vyno taurės neišsiduotų savo seseriai dvynei. Jos tokios artimos. O kai žino daugiau negu du - tai jau nėra paslaptis. Anksčiau ar vėliau viskas pasklistų tame rate ir už jo ribų. Suprantama, Tadas apie tai sužinotų paskutinis. Tiesą sakant, man sunku patikėti, kad Brigita niekam neprasitartų. Nebent imtų gėdytis manęs ir savo laikino paklydimo - būtų geriausias scenarijus užbaigti šitą istoriją. Juk dėl kažkokios priežasties ji nutraukė mūsų pasimatymus. "Tvarkausi savo gyvenimą" - pernelyg menką dingstis užrišti tai, dėl ko džiaugėsi tarytum įsimylėjusi paauglė.
- Nieko, Tadai, pažiūrėk kaip Andrelis dabar švyti, - Barzda niukteli man į šoną. - Įsitaisei Tinderį? - Ne. Į darbinį divaisą neina instaliuoti. Man gyvai geriau sekasi... Užsikertu nebaigęs sakinio. Blet blet, koks velnias traukia mane už liežuvio. - Tai turi kokią čiolę? - šiepiasi Barzda. Automatu vos neatsakau, kad su tuo niekada nebuvo bėdų, bet nuryju žodžius. - Žiūrėk, tyli, neišsiduoda šitas partizanas! Dabar juokiamės visi kartu. Kristės akys žibteli, žvilgsnis užtrunka ilgiau nei akimirką. - Dar rūkai? - paklausia po valandėlės. - Patraukiu prie čierkos, - atsakau. - Na tuos, žinai, elektroninius saldainius. Mes išeiname į terasą parūkyti, kol Barzda ir Tadas įsijautę gvildena kastruotos pokarinės Vokietijos klausimą ir sumautą politinį atsargumą nūdienos kontekste. - Pavėsinės vis dar nėra, - pakeliu akis link stogo pakraigės. - Ai, - numoja Kristė, - vis dar ateities projektas. - Mes irgi tik po kelių metų pribrendom... Keistai nuskamba kalbant apie buvusius namus, lyg juose dar gyvenčiau. Paskui pokalbis krypsta apie naują Kristės darbą, apie tai, kad ir vėl tarsi ieškosi. Nieko reikšmingo, tiesiog pašnekesiai prie cigaretės. Pajuntu, kaip išgertas vynas ir nikotinas palengva apvelka sąmonę. Atsakinėdamas, nesąmoningai imu kerėti balsu, o Kristei pasakojant juokingus darbinius nesusipratimus, jos akys lieka rimtos ir įdėmios. Pažįstu tą drovų žvilgsnį, lyg ji pati bijotų savo minčių, bet neįstengiu savęs pergalėti. Mano žodžiai vis lėtesni, melodingai hipnotizuojantys, dvelkiantys kone visatos rimtim. Ir kada aš pramokau taip iškilmingai skiest paistalus... - Suprantu, - ištariu beveik intymiai. - Doleriai doleriais, bet tai kuo užsiimi galiausiai turi patikti. Kol dainuoju tokias ir panašias arijas, jos žvilgsnis nejučiom seka mano lūpas. O tada ji pakelia dideles, romias akis ir linkteli jau nerasdama žodžių atsakymui. Nutylu ir aš, užgniauždamas beišsprūstantį komplimentą. Kai sugrįžtame, tiedu dar ginčijasi. Kristė pripildo man taurę, pakelia savąją ir mes nusijuokiame. Mėginu įsiterpti į pokalbį, kažką atsakinėju, ramindamas aistras sąmojais, pamažu keisdamas įsipykusią temą. - Sieg heil! - galop pertraukiu juos, pakaledamas taurę. Pagaliau užstalėje vėl griaudėja pokštai ir juokas, bet dabar aš žvelgiu pro langą, lengva šypsena slėpdamas užplūdusią melancholiją. Vengiu Kristės žvilgsnio, svarstydamas ar įmanoma turėti moterį draugą. Bet iš tiesų, manęs neapleidžia nemalonus įtarimas, nejau tikrai esu toks nepataisomas šmikis. Blogas komentaras Rodyti?
2023-06-25 16:51
Staiga jis prajuko:
- Vakar su Dalia ir Vytu šunį vedžiojom. Septynis kilometrus nuėjom. Sportininkai, jofana! Paskui užsukau pas juos su Vytu po čierkelę išmesti. O žinai pas majorą... Nuo senų laikų pilna spinta bonkų pridovanota. Tai spėk - pusę trijų parsivilkau namo. Juk pažįsti, Vytelis "palauk" nesupranta. Litrą šnapso perlaužėm dviese. - Niekas nesikeičia, - atsiliepiau, o galvoje dingtelėjo, kad gal dėl to jis šiandien toks tylus. Neįprastai tylus, netgi prislėgtas. Apie Brigitą nedrįsau klausti, o ir jis ta linkme nieko neužsiminė. Bet atvykus pas Barzdą į namus, po vienos kitos taurės pats pradėjo gvildenti skyrybų temą. - Gyveni žmogus, kažką darai, stengiesi... - kalbėjo nelinksmai. - Nesuprantu aš jos! - piktinosi Barzdą. - Viską juk turi! Namą, baseiną, šunį! Tai ko jai dar reikia? Vakarieniavome erdvioje svetainėje, prie didelio ąžuolinio stalo. Keturiese. Kristė, kaip ir aš šioje temoje nesireiškė, tik žiūrėjo, kad svečių taurės nebūtų tuščios ir kad maisto lėkštėse nepristigtų, vis paragindama tai šio, tai ano paragauti. - Man jau vienodai, - pasakė Tadas. - Tik tėvukams stresas. Tiek pinigų sukišo. "Tai Brigita mus išdūrė?", klausia manęs... - Nieko nepadarysi,- įsiterpiu. - Įstatymas viską perskels per pusę. Todėl ir aš nesiplėšiau, kai dalinomės. Tadas numoja ranka: - Tėvukas jau prieš tai sakė, kad nieko nebus. Kažkas galutinai jai susisuko. Nutilau pokalbiui pasisukus apie Brigitą. Jų skyrybos brendo seniai, tačiau nenorėjau tikėti, jog pats buvau tuo galutiniu postūmiu. - Išskrido kažkur į kosmosą tame savo naujame darbe, - tęsė Tadas. - "Kokios mūsų vertybės?" kaskart vis girdžiu. O vasarą išvis pradėjom nebesusišnekėti. Būtent dabar, įsivaizduok, geriausi jos metai! Tą patį ir aš girdėjau iš Brigitos ne sykį. O Tadas, lyg tyčia, vis pabrėžia tą supistą vasarą. Gal dabar atsigręš ir pils man į smakrą. Tada abu su Barzda ims aiškinti koks esu šūdo gabalas. |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |