Perskaičiau vienos grybautojos dienoraštį. Nori, kad ateities kartos tyrinėtų jos gyvenimą. Jau užsirašiau į eilę archyve.

Iš pavydo net pienas įrūgsta
ir tampa išrūgomis.
Kaip žinome, nuo pavydo
tik pusantro žingsnio į pražūtį
ir vienas žingsnis į prapultį.
Pavyduoliai balansuoja
viršum bedugnės
arba ant jos krašto.

Visi man pavydi detektyvės talento.
Nuėjus į šiltnamį pomidorai
iš pavydo parausta
pažaliuoja agurkai.
Išėjus į verandą parūkyti
ir taip tamsi naktis pajuosta
o mėnuo pagelsta.

Degdami pavydu gelsta ir lapai
ant medžių. Mėnuli

tu pažvelk į lapus - pageltę
jie ant žemės nukrinta!

Ant rankų šuns dantų,
ant kojų pjūklo

Pro rytinį langą įspindo rytiniai spinduliai
pro vakarinį vakariniai

.

stovėjau verandoje ir žvelgiau
į visas tris puses
ketvirtoji buvo aklina siena

®️©️™️

Aš jaučiu kintant atmosferos  slėgį.
Jaučiu kaip kaupiasi debesys.
Ima krapyt, kaip jau įprasta
- vien tik stambiais lašais.
Prislopintas jazminų
kvapas pasklinda aplink.

Nušalo ledinukai. Ar atsigaus?

Gudai mėgsta sakyt, kad jie yra pagerinta
Ruskyno versija. Galbūt, bet aš to nepastebėjau,
jie dar nesusiformavo kaip tauta.
Ukrainiečiai sugeba gerai kariaut ir su Ruskynu
savęs netapatina suvis. Jie sako,
kad ruskiai yra tie, kuriuos jie dar
Kijevo Rusioje nurašė dėl genetinių
sutrikimų. Taip nuvyti įkūrė
Maskoviją.
Tai štai kaip laboratorinės pelės
užėmė didžiąją dalį ne tik Europos
su Azija, bet ir visą pasaulį.