Noris kas parašyta atsiet nuo meno.
Pirmykščius kvapus nuo riešų,
dramas nuo suknelių ir klosčių. Hormonus
nuo audrų. Paausius nuo paraščių.
Kaklus nuo galvų, įsivaizduojama
sukergt su tikra, voverėms
paaiškinti, kas yra tik jų pačių
prieangiai, kas katės priemenėj,
kas pilnas blusų šuo prieškambary,
kas ironija, panieka, kas triušis
skrybėlėj, kas yra požiūris, o kas
kritika.
2023-02-17 05:28
Pabundi tarp antros ir penktos,
lyjant, parašai pora komentų Mianui, galvoji apie tai, kaip gerai, kad
ant malkų patiesiau tentą, tarsi
virš stalo ant kurio byra spaliai
būčiau įrengus stoginę, o
kalendoriuje išplėšus visus
lapus iš spalio. Tada tamsioji pusė ima daryt savo.
Pro vokus persisunkia šešėliai.
Ir vėl apima miegas.
2023-02-17 05:05
Voverių cypsmas būtų
malonus mano ausų speneliam.
Tam jos mianui trūksta rūsio,
kitaip sakant gilumo.
Tinkamai vivisekcijai
trūksta storų sienų
iš už kurių nesigirdėtų ir
po vieną, nebūtinai sveiką
riešutą per dieną.