Rašyk
Eilės (79039)
Fantastika (2328)
Esė (1595)
Proza (11062)
Vaikams (2730)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (378)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Bruno Sutkus

(Lithuanian: Bronius Sutkus, 14 May 1924 – 29 August 2003)

Vanduo nuo stogo

Kieme paliktos pirštinės po liūties įrūgo,
o karutis prie tvarto buvo pilnas lietaus.
Jeigu viesulas būt nunešęs stogą, ko gero
nebūtų nei karučio, nei vandens jame.

***

Šiandien ne šeštoji ranka,
bet šeštoji diena, šeštadienis.
Varvėkite eilėmis s!

***

Taigi, penktoji ranka nėra tai,
ką priimta galvoti sveikinantis
ar žiūrint į blaxtienas.
Stacionare visi taip mano,
bet niekada taip negalvoja.

Stadione liepos žydi. Janutienė klykia.

Gerovės valstybėje liepos žydi.
Ir nors ruošėsi žydėt jau seniai,
pražydo tik dabar. Noriu, kad
ne tik liepos, bet ir visa Lietuva žydėtų.
Vis rengiasi, bet niekaip nepražysta.
Kiek dar laukt?
Ir ar besitikėt?
Noriu Gerovės valstybės!

Beje. Sapnavau, kad futbolo čempionatą
laimi Lietuva, kuri kaip ir Ruskynas šiame
čempionate nedalyvauja. Gal tai tik
sutapimas, bet taip jau yra, kad maskoliai
nedalyvauja irgi. Tikrovėje. O sapne ruskiai
dalyvauja orkų bei reptiloidų pavidalais.
Vilniaus stadionas. Landzbergys persivaro
kamuolį per lauką, kuriame ganosi karvės
stumdydamas ir trypdamas orkus.
Paskutinis pargriautas ilgai cypia.
Landzbergys vienas prieš orkų vartus.
Juose stovi cerkvė. Priešais ją Putinas.
Spyris. Putino galva atšoka nuo kamuolio
skrenda viršun
ir pakimba ant kryžiuoto kupolo.
Tai gladiatorių kautynės ar futbolas?
Nei tai, nei tai. Ir taip, ir taip.
Tai žaidimas. Tai simuliacija,
simuliakras sapne. Veidrodis
veidrodyje. Spiegel im Spiegel.

***

Žydi pomidorai.

Ne tik apie įdomumą

Taip pat ir apie nekintamumą,
apie padermę ir išperas.


Jūs, grafomanės nuobodžios kaip ir
šlapia dešra. Tokios pat permaišytos
su plastiku ir tualetiniu popierium.
Ar sutinkate?

Kolūkius sunaikino ne Lanzbergys, kolūkiam galą padarė Kolorado vabalai

Sekmadienį bebalsuojant, taip vadinama kultūros darbuotoja kvietė į Girios koplyčią. Atsakiau nesanti katalikė. Ši pasakė, jog kiekvienam pasmelsti ne prošal.
- Pasimelskim, - pasiūliau.
Ji liko nenugirdus.

Šiuose dienoraščiuose matau kaip vienas veikėjas žiūrėdamas dangun perpasakoja mano sapną pristatydamas jį kaip kažkokią gongų seriją. Sesiją. Ar Sesiliją? Gongų aš nemačiau. Mačiau perskrostus, atvertus šonkaulių lankus, kaip vartus. Žmogus su pravertais šonkaulių vartais sėdėjo ne kėdėje, bet lovoj, ligoninės palatoje. Nesakysiu į ką jis buvo panašus. Žinoma, ne tik į vieną matytą žmogų, bet ir į skerdieną. Štai šitaip, atvirais šonkauliais sėdėt lovoje, reik visiškos ramybės. Nežinau ar tas ligonis buvo stoikas, regis ne. Kitoje lovoje, priešais pagal įstrižainę, arčiau durų sėdėjo kitas žmogus, niekuo neįsidėmėtinas. Jo šonkaulių vartai buvo uždari. Nelapatavo ir nesidarinėjo.

Toliau jau nebe iš sapno.

Štai veik prieš dvi savaites lankėsi gyvulių ir gyvūnų gydytojas ir pasakojo kaip besimokydamas ŽŪ akademijoj atliko praktiką beprotyne. Ten būta poetų, o jų prieš kelias dešimtis deklamuotas eiles jis perdeklamavo man.
Aš nė eilutės neatsimenu. Gal dėl girdėtų ir skaitytų eilių kiekio, gal kad einant į požemius jau niekas nebepajėgia nustebint. Gal kad galva neveikia. Greičiau todėl arba todėl, kad vengdama perkrovos visa kas siejas su poezija, o ypačiai su lyrika, blokuoja.
Gydytojas pasakojo, kad tarp čiabuvių būta kunigo laikiusio mišias.

Ir ką, dabarties šituose dienoraščiuos, kurie tikrai nėra Šventraščiai, aš matau veikėją apsiskelbusį JK. Ką sakyt? Turiu ką sakyt, bet cenzūra čia didesnė už kryžių. Ligonių globa platesnė už lango rėmą, o piktžodžiavimas didesnis už daržinės vartus. Širdys raštavedžių šaltesnės už viralinės betoną. Jų žingsniai labiau svyruojantys, nei grindinys vedąs į kaimo Magnatu praminto Algio namus. Toks pats, retų akmenų su didžtarpiais grindinys palei jo parduotuvę. Ne apie jį aš, apie bepročių, beširdžių, melagių ir visokių kitokių eiseną tokiu pat slidinėjančiu grindiniu. Tarsi kol kas gyvi numirėliai eitų juo aplink kaimo pardę, apie kapines, o tas Apsiskelbėlis pūstų trimitą. Iš trimito, belygu į kurį galą papūsta, skrenda tai bitės, tai musės.
Skarota sraigių rinkėja iš kumetyno vėl eina balsuot. Bene prigimtinai nekalbi, vieniem sako už Vėgėlę, kitiem už Nausėdą. Tretiem už Lanzbergį. Vos tik apsišaukėlis JK papučia trimitą, ši skaruolė apsisuka ratu. Ji nesisuka lyg įsukta, bet apsisuka vinąkart. Šie jos apsisukimai tur kažin kokią reikšmę. Ji burba -

nuo manęs nuo žąsies
nuo lydekos vanduo.

Kvailelių kaime pažįstu tik du, gal tris. Skarotoji ne kvaila, nors kas ten ją žino, ji tik gyven kumetyne.
Kvailelis vardu Kazys stovi sankryžoj reguliuodamas eismą, net tada kai nėra ką reguliuot. Mano nuostabai, Apsišaukėlis paklūsta Reguliuotojui neidamas tolyn, į Žagarės pusę. Jis pasuka kairėn, tada į dešinę, į A ir A kiemą, o tada vedamas Reguliuotojo į sugriuvusį Gurbą. Įeidamas kiek pasilenkia, tada Reguliuotojas jį pastumia, greit uždaro ir rakina duris. Girdėti apsišaukėlio beldimas. A ir A yra Reguliuotojo šeimininkai, tačiau šiandien jų nebus, mašinos kieme nėra. Išvažiavo. Jeigu ir norėtų, negirdėtų beldimo.
Reguliuotojas tarsteli Apsišaukėlio JK pavymui

- Palauk. Pamiršau į kairę ar į dešinę tau.

Reguliuotojo tartis neaiški, pats jis apykurtis, veidas pikts.
Ne piktas, bet pikts. O dabar ir suvis grėsmingai.
Jis pasisuka ir žiūri į malūną kitapus. Sparnai nukabinėti rožančiais, viduje V. be M. Putinas.
Žvilgtelnu ir aš ten.
Gi regis man, kad ant sparnų Apsišaukėlis Jėzus Kristus kybo.
Persižegnočiau, bet kad nesu katalikė.

Apie navikus

Mąstymas ir protas yra augliai.
Kartais piktybiniai.

Sąmokslai ir detektyvai

Kam reikalingi sinoptikai?
Taigi tam, kad skelbtų apie šilumos tiekimo
pradžią ir pabaigą. Daugiau niekam.
Bet jie ir šio savo darbo neatlieka,
šįkart apgavo net šilumos tiekėjus.


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
[iš viso: 97]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą