***

Groja fleitomis rudenio vėjai
Medžiuos šnabždasi lapai šlapi
Neužmiršo vienatvė užėjo
Sėdim tylim draugai mes seni

Nežinau ko tavęs ir paklausti
Jau apkartus skaisčioji tyla
Juk žinai nieko mes  nesulauksim
Ten kur spindi  miražo žalsvoji šviesa

Gal pyksti kad išvyti norėjau
Betgi tu juk kasdiena kita
Atėjai nuobodžiaut man padėjai
Ir liūdėt nereikėjo ar ne

kvėpavimas  oda
gali ataugti galima persodinti

gali būti saldus ir rūgštus
ir nemalonus

nervų galūnės
jos kartais labai jautrios

lūpos nuo šalčio ir drėgmės
supleišėję

temperatūra ne daugiau negu 37
jeigu be viruso

širdis
jos plakimas ribotas

Man atrodo, kad Rasyk erdves reikia palikti gogeliams. Tegul jie vieni džiaugiasi ir žavisi savo šedevrais.

netiesos akys vaikšto
po kambarius
kiekvienoje kryžkelėje
jos žalios akys

Nemyliu - kai blusos kosina.

netiesos akys vaikšto
po kambarius
kiekvienoje kryžkelėje
jos žalios akys

laimi tas kas įveikia pasibjaurėjimą
laimi tas kas mažiau praranda
nes nieko neturi
tas kuris nesižavi
netikrais blizgučiai
priešinasi pagundai
kaip gera ant visko nusispjauti


užgesink neapykantos atspindžius
ir užges baimės vaivorykštė

diena smėlio laikrodis
kurio apversti neįmanoma

Štai ką pasakysiu: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus.

Kokiu saiku seikėjate, tokiu ir jums bus atseikėta.