juokui laisvės nėra
pavojinga
tokių atveju nebūna
nėra tokių situacijų
kad juokas būtų laisvas
jo negalima panaudoti
nesisaugant
reikia būti
visišku kvailiu
kad galėtum
laisvai juoktis

gali perverti
su špaga
kaip vargšą Šiko
jis gali viską
užpildyti
nutildyti
galima nuo jo išprotėti

tęsiasi stebuklų savaitė
onkologas nusistebėjo
ilgai sergu

diabetininkė
kažkada
davė vienus metus gyventi
dabar jau 10 baigiasi

tai gal todėl
kad kažkokios aukštesnės jėgos
mano siela
į plastmasinius paketus supakavo
viską atskirai
sielą
gėdą
sąžinę
ir užrišo
užlitavo
kad patyčios neprasismelktų
kad nesulauktų
kas laukia

kažin ar ilgai


kažkaip  keistai
aš nesijaučiu senas
gal vaikystė sugrįžta
visai negražia forma

***

Dėsiu viską, nes kuolai už viską. Tegul Gogo malkų pasikrauna kitam šildymo sezonui.

***

- Pasiklydau!!! Išsigandusiomis akimis ieškodama baltu nuometu išpuoštų, įprastų gatvių, medžių, laukų...
- Beviltiškai pasiklydau! Aplūžusios lėlės balsu, lyg po ilgo sapno, sugergždė iš nevilties.
Ji kas kart krūpčiojo, kai jo pirštai nuožmiai, nors dar šiek tiek baugščiai užkliudydami padrikas, ant pečių besiplaikstančias garbanas, jos kaklu slydo žemyn, nugara...Jau drąsiau ir žvaliau, vis žemyn, dar žemiau, kai glaudus artumas šildė pėdų pirštus.
Perlinkusi tamsa palengva traukėsi iš visų urvų ir lindynių. Nuo tokios artybės tirpo atmerktų akių riba. Žiedsosčiais išsproginėjo apsipylusi gelsva, balta, vos vos rožinė, gal išblukusi?
O kvapas? Vos juntamas...lyg bekvapis, kaip užsilikusios, praeitos vasaros fosilijos...tai ne vakar nakties kvapas! Tai ištirpusi betvarkės meilužė.
- Prisisegsiu prie Jo! Aukštalipių virvėmis, kaip prie šiemet neužšaldytos žemės.
Virpčiodama, šiek tiek sugrįžus balsui, prieš atsiduodant...iškliedėtais, girtais krituliais.
- Priimk mane į savo ugnį!? Kur karštis, toks jaunas, vos bundantis, ir iki susideginimo išgelbėtas.. po, jau visko, kai Visa užklumpa du išsprogdintus kūnus. Kur liks rusenti žiežirba, ramiai išdrįsę ateiti..
Atsirūgęs spindesys, nušvito dar skaisčiau.  Viskas suvirto į krūvą, švariausiai išskalbtų kūnų...
...tarsi būta tik mėnesių,  kalendoriuje , tarp rudens ir pavasario...

Idealaus fanatiško teroristo elgesio taisyklės:
1. Daugiau kaip vienos minties nelaikyti galvoje.
2. Jeigu netyčia į  galvą užklysta dvi mintys, jis ima svarstyti, kuri teisinga. Fanatiškas teroristas nesvarsto, jis žino, kai jam paaiš-kina, kuri teisinga. Reikia sunaikinti viską ,kas trukdo įgyvendinti jūsų idėjas. Negalima leisti, kad žmonės mąstytų kitaip.
3. Naikinti visus, kurie priešinasi tai idėjai. Jeigu žmonės kitaip mąsto ir ne taip elgiasi, jie yra priešai. Kitaip mąstantys priešai neturi teisės gyventi.
4. Idėja svarbiau negu gyvenimas, tuo pačiu ir nuosavas. Tapti fa-natiku – tai rasti vertybes, kurios brangesnės už konkrečius žmones.
5. Nebijoti prievartos, nes tik ji – pagrindinė idėjos varomoji  jėga. Žmogaus naudojančio prievartą, kaip įrankį, įgyvendinant idėjas, visuomet švarios rankos, net jeigu jos iki alkūnių kraujuotos.
6. Laikyti, kad aukos dėl tavo teisingo įniršio yra kaltos. Jeigu kar-tais tarp jų paklius ir tavo idėjoms pritariančių, tai ne nuodėmė. Teroristas, pats save ir kitus sunaikinęs vardan idėjos: yra ne-kaltas, ne auka – kankinys.
7. Negalima jausti jokio sąžinės graužimo. Veik vardan idėjos ir naikindamas jos priešus sunaikinsi visas savo abejones. Šalin bet kokias kritines mintis.

kai rudens šaltis
baudžia augalus
už vasaros išdidų grožį
dar pagražėja
baltu šerkšnu pasipuošę
krapų lietsargiai

kaip
toli nusitęs
šita pavėsinga  gatvė
vedantį į dar ramesnį poilsį

jeigu
nueisime
į tankmę miško
į tokią tankmę
kur medžiai auga neapkabinami
ar dar liko tokių
tankmių Lietuvoje
ir ten pamatysime
saulės spindulį
ant storos pušies žievės kamieno

kaip jonvabalis naktį
tai ir laužas
ir saulės spindulys

ten mūsų meilė
dienos laikas
visa gyvenimo prasmė
laukianti
sustingus