Laikas palikti Rašyk (  pavadinimas turėtų būti Nerašyk - bent pagal paskutinių mėnesių čia dievinamų "aukšto rango" vartotojų pastangas). Gėda žiūrėti į kūrybos įvertinimus, Kaip kokiam neįdomiam,netalentingam žmogui, kurio net stiliaus neįmanoma apčiuopti.
Še tau, Ema, du arba "net" trys. Arba net kuolą iš kažkokių pasikėlusių exmorčių ar vynuoginių(kurie kažkada penketus terašydavo :P)  Kaip pradedančiai, nemokančiai net technikos.
Apskritai , nemokančiai kalbėti jausmais.
Kaip šiaip niekam.
Še. Du. Kad nestaugtum, vilke.
Kad nemylėtum savo kūrybos.
Kad verkšlentum (OOOOOOOOOO tai jiems patinka), kad sakytum, jog nemoki rašyti ir nori TOBULĖTI (nors nieks išties nežino, kas tai yra) bei prašytum pagalbos ar patarimo.
Kiekvienas nori būti didesnis nei yra ir tai daro - žemindamas kitą.
Tai tokios kategorijos internetinė erdvė (o jų yra tris).
Kažkada....... Buvo kuo gėrėtis - Vainius, Pulsas,ai...daug buvo lyrikos -normalios, estetiškos , plastandžios, trapios, kvepėjo vaizdiniais ir svaigino romantika.
Tu galėjai brandinti savo dvasinį pradą, gilėti, o dabar net išklausyti nemoka, net neliesti savo nešvariomis rankomis pirmojo sniego. Taigi. Bręsta normalus sprendimas. Nereikės gavrikams stengtis blokuoti.
Aš ir viena galiu likti su savo poezija- nieko tokio,aš jos nenuskriausiu.

Šnekam

Mūsų kalbai  nereik logopedo -
Tik bepročių  tablečių  „ant miego“,
Kai  naktes reginių scenoj degam,
Išdėliodami žodinius „lego“.
Aš sakau, kaip poetas poetui:
„Nerašyki daugiau paradoksais“.
Tu užmetai mane trioletais
Ir šekspyrais, kurie  nusibosta.
Aš tada, pasitelkęs Petrarką,
Išsitraukiu sonetišką raktą
Ir, išpilstęs tuštėjančią „Starką“,
Uždainuoju turbūt ne į taktą.
Nes ir vėl išeinu palydėtas
Prie tokių artimų sielai durų,
Bet žinau, kad rytoj pašnekėti
Pasikviesi, prirašęs chaltūrų.

Įkeldama tekstą tiesiog žinau-kas kaip vertins. Nereikia nė skaityti jiems ir įsiskaityti. Todėl arba komentaro nėra,arba laužia iš piršto.
Vertinamas yra autorius, stilius, pakraipa,amžius ir dar bž kas, bet ne tekstas.

Ir ,aišku, šlykštu,kai jie " žaidžia", "žaidžiasi". Nejaugi nėra kito puslapio,o reikia spjaudyti žmogui vidun,dergti.
Suvokiu,kad tokie tėra neturtingi dvasiškai žmones-apgailėtini niekšeliai,kurie vargu ar išvis suvokia savo bukumą.

Įkeldama tekstą tiesiog žinau-kas kaip vertins. Nereikia nė skaityti jiems ir įsiskaityti. Todėl arba komentaro nėra,arba laužia iš piršto.
Vertinamas yra autorius, stilius, pakraipa,amžius ir dar bž kas, bet ne tekstas.

Paklausyk.  Jinai tokia dvasinga,
Pilna tamsiausio meto išminties :
Kaskartėm  ją pirmasniegiu suvilgau
Ar džiovinu prie klegančios ugnies.
Jinai tik draugė, menanti, kas buvo
Ir žinanti, kur sergantį priglaus.
Bet  šiandien erzindama rodo man liežuvį,
O ryt gal šlykščiai – tyloje –pasmaugs.
Jinai tokia tikra, kad net sapnuojas,
Kai  šnibžda vis : esu ištikima.
Kai verias pragaras, ji tampa rojus,
Kai tvyro meilė , ji – mirties dukra.

https://scontent-a-ams.xx.fbcdn.net/hphotos-xpa1/v/t1.0-9/10 406966_10202368528362184_4180591265965185893_n.jpg?oh=68d20d 6af9d0c8f7fc1ad594bc2a0f45&oe=541C7C5F



Superinis reikalasL)

kaip žinia, draugas Webmasteris ir draugė Kopėčia dažnai, bardami mus dėl blogo elgesio, pataria daugiau dėmesio skirti kūrybai, o ne santykių aiškinimuisi, ir kadangi  draugė Emulė yra nuobodi ir stokojanti charizmos tikrai atėjo laikas užsiimti kūryba.

:DDD

Mindaugas Asminavičius


Raimundui

Aš sutikau tave paežery,
Palinkęs toks romantiškai buvai,
Tebuvo likęs šimtas gramų butely,
Tu neužspaudei, pasidalinai...

YRA juk tokių VARGŠIUKŲ ,kurie neturi nieko, išskyrus pinigus.

http://odnoklassniki.ru/video/4826925068