Nesugebu atleisti  - niekaip, net per gerumą.

Kai  manęs nebus – vis tiek aš būsiu.
Juk atžels žolė – tai aš žolė,
Aš – avis, aš – voverė, aš – musė,
Gal žuvis – keistuolė nebylė.
Nežinosi, kai šalia priglusiu.
Tik pašėls tarp pirštų virpulys.
Virpulys – tai aš. Ir vėjo gūsis
Bei šilta kutenanti naktis.

Kai manęs nebus....

Kiek čia chamiškų dundukų

Klonuojasi vis šle šle šlep

https://www.facebook.com/video.php?v=569015116501142&set=vb. 10000

Jūs man pasakykite, šis puslapis -"kitoks",bet juk ne todėl,kad yra atvirkščiai proporcingas. Mes juk vaikštome ant kojų -ne ant galvos. Taip, mes dažnai šiek tiek kitokie, "prie meno", bandome per jį išreikšti save,bet...juk negali būti iš principo kitaip -vertybių neapversi :
balta nėra juoda, gražu -negražu. Gaila,kad yra net kritikų,kurie supranta tiesiogiai -turi būti atvirkščiai.
Pasakykite man ,ar daininga,skambi poezija- blogai?
Ar  rimuojamas ar tiesiog proziškas žodis vertesnis poezijoje? Taip, proza eilėraštį rašyti lengviau,bet....
Ar siužetinis ,sklandus tekstas vertesnis ar bele kas ,be ryšio pripliekta -šyza? Suprantu, šyza rašyti gali daug kas, bet...
Ar lyrika gali būti be jausmų? Tai nebus juk lyrika. Ar apie mirtį rašyti švelniai ,graudžiai blogiau, nei drastiškai, žargonais ir tt.

Kodėl tai,kas bjauru turi būti -šaunu?

Ai...Kažkokia Kreivų Veidrodžių Karalyste nori paversti svetainę tie,kuriems,matyt, teturi talento lašą, o ambicijų,noro atkreipti dėmesį į save -jūrą.

Šiandien parašiau tokį gražų eilių-taip gera buvo.....
Velnio jį įkėliau rašykan.......
Tai anoniminis kuolas, tai tictac su savo lėkšta ir primityvia pajauta bei jo dvigubas balas bei apsvaigęs pasapaliojimas
geriau visai nevertinkite ir nekomentuokite ir taip per rašyką praktiškai nustojau rašyti
Čia žalojamas kūrybiškumas

Kampai, pakampės, lubos, kertės visos,
Bet koks daiktelis - kontūrai tavi.
Ta meilė jau mane visai užkniso,
Naktiniu padaru virstu tylioj nakty.

Ženklų langely ieškau sužymėtų
Ir vis - kas vaikšto - pažiūrėt einu,
Godžiai riju žinutę internete,
O Skype išnyra pagreičio dažniu.

Darau kotletus ir matau - ragautum.
Einu į kiemą ir regiu - patiktų vaizdiniai.
Ak, kokio velnio myliu internautą,
Juk jį jaučiu nors tikrą, netikrai.

Pasijusti moterimi

Santrauka:
Vėl prisiminiau, kad esu moteris


Aš esu moteris –
Sutverta, kad mane kas mylėtų,
Kad gėles dovanotų
Ir žvelgtų drėgnai bei gašliai...

Aš esu moteris –
Sukurta, kad naktim glamonėtų,
Ir kad kartais pagirtų
Manąsias akis ir šlaunis.

Aš esu moteris –
Ir man dėmesio reikia kaip saulės,
Noriu jaustis silpna ir stipri,
Paslaptinga, keista ir meili.

Aš esu moteris –
Ir nesu ja be vyriškos meilės,
Be to šnabždesio, virpesio sakančio,
Kad aš esu moteris...

Tingiu net galvoti

ŠA. Raminkitės. Parašiau juk - sprendimas bręsta....
Bet gali nesubręsti.
Per daug širšynui džiaugsmo.

IGNORUOKIT -jau taip nusibodote -mano dnr.