Troboj tamsu. Ir motinos veidais
Šmėžuoja blyksniai nevalingos baimės:
Nebeišeik, vaikiuk, nes juoduma
Pagriebs tave ir nusineš į pelkes.
Ten klaidžioja mūs protėvių dvasia
Už nuodėmes kas kartą paklaidinta.
Tiktai jų akys kruvina liepsna
Kas naktį šaukiasi žadėtą mirtį.
O jei rašyt visai neįmantriai :
Tas reiškinys vadinasi žaltvykslė.
Į Vikipediją tik reikia pažiūrėt –
Ir chorizonte eilių pamatysi mikliai.