Vienatvės apibūdinimas

Paklausyk.  Jinai tokia dvasinga,
Pilna tamsiausio meto išminties :
Kaskartėm  ją pirmasniegiu suvilgau
Ar džiovinu prie klegančios ugnies.
Jinai tik draugė, menanti, kas buvo
Ir žinanti, kur sergantį priglaus.
Bet  šiandien erzindama rodo man liežuvį,
O ryt gal šlykščiai – tyloje –pasmaugs.
Jinai tokia tikra, kad net sapnuojas,
Kai  šnibžda vis : esu ištikima.
Kai verias pragaras, ji tampa rojus,
Kai tvyro meilė , ji – mirties dukra.