Šnekam

Mūsų kalbai  nereik logopedo -
Tik bepročių  tablečių  „ant miego“,
Kai  naktes reginių scenoj degam,
Išdėliodami žodinius „lego“.
Aš sakau, kaip poetas poetui:
„Nerašyki daugiau paradoksais“.
Tu užmetai mane trioletais
Ir šekspyrais, kurie  nusibosta.
Aš tada, pasitelkęs Petrarką,
Išsitraukiu sonetišką raktą
Ir, išpilstęs tuštėjančią „Starką“,
Uždainuoju turbūt ne į taktą.
Nes ir vėl išeinu palydėtas
Prie tokių artimų sielai durų,
Bet žinau, kad rytoj pašnekėti
Pasikviesi, prirašęs chaltūrų.