Taip, naktį atrodo viskas kitaip. Rytas, diena viską sunaikina. Žmonės gyvena, juda, bėga, ir tu bėgi, pluši... Tie giluminiai nakties, sielos klodai, taip jaudinę tamsoje, - nurimsta, išblėsta, lyg susigėsti kažko, lyg niekam nereikalinga pasidarai. O dar parkeris, popierius, pats rašymo procesas kažką sunaikina. Todėl dažnai rašau naktį. Rašau ir rašau, nes žinau, kad dieną to nebus...

D. Kazragytė "Tiltas be turėklų"

p.s. o kartais taip baugu susitikti su tamsiausiais klodais, kad geriau griūt ant šono, nei naktinėti. <La pianiste>.

There's a devil lying by your side
(how much longer)
You might think he's asleep
but look at his eyes
(how much longer)
He wants you, baby, to be his bride
(how much longer)
There's a devil lying by your side
(how much longer)

Nick Cave

Sakyčiau, galiu apeit aplink pasaulį, dėl tavęs, mano laime. Galiu upes užtvenkt, kalnus pastumt į šalį. O iš tiesų, nė piršto nepajudinčiau. Nes, toks likimas, mano laime.

Kada tauta išmanymo netenka,

Viena ranka ją galim iš duobės,

Ištraukti, o kita - į naują stumti.

Tik reikia ant liežuvio daug medaus...


Iš J. Grušo "Barboros Radvilaitės"

Aš atleidimo neprašau,
Ir neprašau minčių ramybės.
Prieš tėkmę upės
Popierinį laivą leidžiu
Kaip pranašą vilties,
Kad bus pagydytas,
Kas turi būt pagydytas,
Ir sirgs, kas pasiryžo sirgti.

Aš neieškojau pergalės pigios
Ir pripažįstu: mūšį tu laimėjai.
Bet aš dėl šito dvigubai džiaugiuos,
Nes atiteko tau visi trofėjai.

V.Š. 88

Am - Adeus
Am - Etistas
Am - Sterdam
viską greitai am.

atleiskit mylimieji mano, dabar aš pati sau, dabar pati viena su bangom ir vėjais myluosiuos.

Tu atleisk man, Žmogau, pasiklydusią mintį. Lietumi ar kaitra, vėtra ar tvankumu- nežinau kaip Tave glamonėti.

nėr čia ko raudonuot. visa tiesa veide išmarginta. nei gėdos nei ką.