rutininis džiazas tarp nevilties ir euforijos.

moteris pramogaujanti ant nervų krizės ribos.

ji nežino nei vietos, nei laiko, tik norą. laukia.

iki

ir ji pasakė būtinai.

ir ji pasakė taip.

ne(-)laukiu nė žodžio. širdy trūksta vietos taviesiems meilumams.
o ir taip nuvargau jau glostyti kailį šiurkštųjį (ir vis prieš plauką).
atgrubau...
taip ir budėsiu lig rytmetinio šaltuko - apkurtusi (uodegėlę pabrukusi, nei kaukdama, nei urgzdama, nei inkšdama).
o su aušra - ieškok manęs jau kitoj erdvėj, kitam laike, kitokios. atpažinsi - tavo būsiu.

mažame miestely
daug mažų akelių
žiūri, stebi,
daug mažų burnelių
šneka.
pasklinda gandas.
didelis.

apkeliavau pusę svieto. nieko neradau. kitą pusę palieku tau. ten tikrai bus tai ko aš ieškau.

papuoliau tarp dviejų vandenų - dviejų krantų. vienam krante saulė kyla spinduliuodama, pušeles auksu nusagstydama, paukštelius į dangų sukeldama, kad žadintų mane čiulbėdami ulbėdami po langais. kitame krante saulė skęsta, raudoniu pavargusius mus nudažydama, visus kas gyvas į namučius suvarydama.
būtų gera gyventi taip įkalintai tarp dienos krantų iki pat amžiaus galo…