Taip, naktį atrodo viskas kitaip. Rytas, diena viską sunaikina. Žmonės gyvena, juda, bėga, ir tu bėgi, pluši... Tie giluminiai nakties, sielos klodai, taip jaudinę tamsoje, - nurimsta, išblėsta, lyg susigėsti kažko, lyg niekam nereikalinga pasidarai. O dar parkeris, popierius, pats rašymo procesas kažką sunaikina. Todėl dažnai rašau naktį. Rašau ir rašau, nes žinau, kad dieną to nebus...
D. Kazragytė "Tiltas be turėklų"
p.s. o kartais taip baugu susitikti su tamsiausiais klodais, kad geriau griūt ant šono, nei naktinėti. <La pianiste>.
2009-11-20 23:02
o aš esu susitikęs, ir ne vieną kartą. bet tie sielos klodai yra labai menki savo tamsuma palyginus su visa tamsa. o aš ją mačiau... niekam to nelinkiu... tada jau atrodo baugu... ir visas drebi nuo nežemiškos baimės, nuo siela stingdančios baimės ir garsiai meldiesi visas maldas kurias viešpats Jėzus Kristus išmokė. ir tada pamatai šviesą , ir ją įsileidi į savo sielą.pasijunti tatrsi už neperšaunamojo stiklo. o aplink blogio veidas..., bet jis tik bando tave įbauginti, kad paleistum šviesos spindulį ir ateitum pas jį. kol širdyje laikai šviesą- jis bejėgis.