rašyk.lt: Dienoraštis -> Prozerpina

***

Gražiai leidžiame vasarą... Vasarą vasarėlę... Lietūs nuplauna ašaras... Ir mes vėl šypsomes...

A.Makejevas - Ketvirtadienis

Vieną kartą aš išeisiu ir nebegrįšiu,
Galbūt kitą ketvirtadienį tai padarysiu.
Vis viena tu manęs negali suprasti,
O tai reiškia, kad aš neturiu, ką prarasti.

Cigaretė rankoj, degtukai kišenėj,
Horizonte keli nepažįstami seniai.
Seniai prašo centų, bet aš einu pro šalį,
Aš galvoju, kad jie be pinigų gyventi gali .

Priedainis:
Mano mintys neša mane,
Neša neša tolyn iš čia.
Mano mintys neša mane,
Neša neša tolyn iš čia.

Vienas mano draugas rašo romaną.
Jis man rodė - jo romanas kompiutery gyvena.
Ir, kai mes kartu su juo rūkom žolę,
Aplink mus laikas sustoja.

Kitas mano draugas beprotnamy gulėjo.
Jį išleido iš ten tik kai jis išprotėjo.
Ir jis nebežino, kaip toliau gyventi,
Gal kas galit jį finansiškai paremti.

Priedainis:

Aš nieko neturiu, todėl nieko neprarasiu,
Jei staiga gyvenimo tikslą surasiu.
Bet galbūt tai tik psichologiniai pokštai,
Juk kiekvienas garbės ir pinigų trokšta.

Kai man sako ‘mylėk dievą ir Tėvynę’,
Aš parodau jiems savo tuščią piniginę.
O kai nupiešia šviesią ateities perspektyvą,
Atsakau, kad ateity aš būsiu nebegyvas.

***

***

Vieną kartą aš išeisiu ir nebegrįšiu,
Galbūt kitą ketvirtadienį tai padarysiu.
Vis viena tu manęs negali suprasti,
O tai reiškia, kad aš neturiu, ką prarasti.

Cigaretė rankoj, degtukai kišenėj,
Horizonte keli nepažįstami seniai.
Seniai prašo centų, bet aš einu pro šalį,
Aš galvoju, kad jie be pinigų gyventi gali .

Priedainis:
Mano mintys neša mane,
Neša neša tolyn iš čia.
Mano mintys neša mane,
Neša neša tolyn iš čia.

Vienas mano draugas rašo romaną.
Jis man rodė - jo romanas kompiutery gyvena.
Ir, kai mes kartu su juo rūkom žolę,
Aplink mus laikas sustoja.

Kitas mano draugas beprotnamy gulėjo.
Jį išleido iš ten tik kai jis išprotėjo.
Ir jis nebežino, kaip toliau gyventi,
Gal kas galit jį finansiškai paremti.

Priedainis:

Aš nieko neturiu, todėl nieko neprarasiu,
Jei staiga gyvenimo tikslą surasiu.
Bet galbūt tai tik psichologiniai pokštai,
Juk kiekvienas garbės ir pinigų trokšta.

Kai man sako ‘mylėk dievą ir Tėvynę’,
Aš parodau jiems savo tuščią piniginę.
O kai nupiešia šviesią ateities perspektyvą,
Atsakau, kad ateity aš būsiu nebegyvas.

*

***

kai viskas beviltiška
nori bėgti
bėgti
bėgti
kur
nors
gal
pabėgsi

kai visgi nepavyksta
gali bandyti
pasinaudoti
viena poetės eilute

riešus peiliukais paglostai
ir srūva...
raudonmedžio syvai
liemeniu
o gal
kamienu

***

Agnė Žagrakalytė
***
Jos angliakalbės
Jos rusakalbės
Mes lietumkalbės
Šnarančios šiušančios tyliai
Šiurenančios
Rašančios naktį
Baigiančios žvakėmis
Mobiliaku pasišviesdamos.

* * *

Į ikoną mane įtapykit
Tarp dailių raizgeliuotų aukselių:
Susiraukšlėjusi senutė su
Susiraukšlėjusiu jūros arkliuku
Ant kulkšnies.
* * *

Nusikosėjau į žvaigždę
Paspringau pati savim
Švytinti gatve artėjo o
Tuo tarpu tarakonai
Nulašėjo po manim
Susigūžt tiktai galėjau
Taip terbelėm apsikarsčius
Susitraukiau iki lapo
Ir bandžiau plasnot bent taip
Šastelėjo meilūs vėjai
Dar dailiau ji suplazdėjo
Aš į balą nušlamėjau ir
Išbluko kuo buvau.
* * *

Lengva yra sudaryti visokius
Meilės žemėlapius:
Randi kokią vietelę
Randi patiklų bernelį
Užsiverti ir
Nubraižai
Nulakuoji įrėmini
Gal dar krimstelt gerai
Pažymėtas nedingsta
Neprapuola svarbiausia
Tai mastelis,
Mastelis svarbiausia.

***

Agnė Žagrakalytė
***
Jos angliakalbės
Jos rusakalbės
Mes lietumkalbės
Šnarančios šiušančios tyliai
Šiurenančios
Rašančios naktį
Baigiančios žvakėmis
Mobiliaku pasišviesdamos.

* * *

Į ikoną mane įtapykit
Tarp dailių raizgeliuotų aukselių:
Susiraukšlėjusi senutė su
Susiraukšlėjusiu jūros arkliuku
Ant kulkšnies.
* * *

Nusikosėjau į žvaigždę
Paspringau pati savim
Švytinti gatve artėjo o
Tuo tarpu tarakonai
Nulašėjo po manim
Susigūžt tiktai galėjau
Taip terbelėm apsikarsčius
Susitraukiau iki lapo
Ir bandžiau plasnot bent taip
Šastelėjo meilūs vėjai
Dar dailiau ji suplazdėjo
Aš į balą nušlamėjau ir
Išbluko kuo buvau.
* * *

Lengva yra sudaryti visokius
Meilės žemėlapius:
Randi kokią vietelę
Randi patiklų bernelį
Užsiverti ir
Nubraižai
Nulakuoji įrėmini
Gal dar krimstelt gerai
Pažymėtas nedingsta
Neprapuola svarbiausia
Tai mastelis,
Mastelis svarbiausia.

***

Agnė Žagrakalytė
***
Jos angliakalbės
Jos rusakalbės
Mes lietumkalbės
Šnarančios šiušančios tyliai
Šiurenančios
Rašančios naktį
Baigiančios žvakėmis
Mobiliaku pasišviesdamos.

* * *

Į ikoną mane įtapykit
Tarp dailių raizgeliuotų aukselių:
Susiraukšlėjusi senutė su
Susiraukšlėjusiu jūros arkliuku
Ant kulkšnies.
* * *

Nusikosėjau į žvaigždę
Paspringau pati savim
Švytinti gatve artėjo o
Tuo tarpu tarakonai
Nulašėjo po manim
Susigūžt tiktai galėjau
Taip terbelėm apsikarsčius
Susitraukiau iki lapo
Ir bandžiau plasnot bent taip
Šastelėjo meilūs vėjai
Dar dailiau ji suplazdėjo
Aš į balą nušlamėjau ir
Išbluko kuo buvau.
* * *

Lengva yra sudaryti visokius
Meilės žemėlapius:
Randi kokią vietelę
Randi patiklų bernelį
Užsiverti ir
Nubraižai
Nulakuoji įrėmini
Gal dar krimstelt gerai
Pažymėtas nedingsta
Neprapuola svarbiausia
Tai mastelis,
Mastelis svarbiausia.

***

Agnė Žagrakalytė
***
Jos angliakalbės
Jos rusakalbės
Mes lietumkalbės
Šnarančios šiušančios tyliai
Šiurenančios
Rašančios naktį
Baigiančios žvakėmis
Mobiliaku pasišviesdamos.

* * *

Į ikoną mane įtapykit
Tarp dailių raizgeliuotų aukselių:
Susiraukšlėjusi senutė su
Susiraukšlėjusiu jūros arkliuku
Ant kulkšnies.
* * *

Nusikosėjau į žvaigždę
Paspringau pati savim
Švytinti gatve artėjo o
Tuo tarpu tarakonai
Nulašėjo po manim
Susigūžt tiktai galėjau
Taip terbelėm apsikarsčius
Susitraukiau iki lapo
Ir bandžiau plasnot bent taip
Šastelėjo meilūs vėjai
Dar dailiau ji suplazdėjo
Aš į balą nušlamėjau ir
Išbluko kuo buvau.
* * *

Lengva yra sudaryti visokius
Meilės žemėlapius:
Randi kokią vietelę
Randi patiklų bernelį
Užsiverti ir
Nubraižai
Nulakuoji įrėmini
Gal dar krimstelt gerai
Pažymėtas nedingsta
Neprapuola svarbiausia
Tai mastelis,
Mastelis svarbiausia.

***

Rytoj Vytauto Mačernio gimimo diena... Tai puikus poetas, anksti žuvęs, tačiau palikęs nemažai puikių eilėraščių...
Siūlau pasiskaityti naujus straipsnius apie jį prie rašytojų ir taip pat vaizduose pro stiklą... Būsiu dėkinga už dėmesį šiam nepamirštamam žmogui...

Vytautas Mačernis

POETAS

Kai eina jis minioj išvargęs ir nuleidęs galvą,
Bent kiek palinkęs priekin, nedrąsiu žingsniu,
Ir kai iš veido jo negyvo ir bespalvio
Dvi akys žvelgia tolin žvilgsniu beprasmiu, –

Praeivių veiduose matyti lengvas pašaipos šešėlis
Ir pranašumo jausmo pagimdyta šypsena.
Ir užgaulingi žodžiai lydi jį… kol lyg fantomas pasikėlęs
Jis vėl išnyksta gatvių tamsoje.

Bet būna dienos, kai galingų rampų spinduliuos
Jis atsiranda vėlei prie tą pačią minią,
Ir, rodos, perkeistas nežemiškos šviesos,
Jau nebe savo skausmą, nebe savo laimę mini.

Paženklintas nutilusių žmonių susikaupimo,
Virš jų iškeltas begalinio skausmo įtampos,
Jis kalba. Ir jo žodis, suvaldytas ir aprimęs,
Plasnoja laisvas virš minios.

Sujungdamas visus į vieną šeimą
Kaskart stiprėjančia gaida,
Tas žodis, juos padegdamas, ateina
Ir puldamas tarsi audra.

***

Kam idomu, kvieciu pasiskaityti nauja straipsni apie Mačerni prie rasytoju...
http://rasyk.kitoks.lt/index.php/fuseaction,writers.view;id, 517

Vytautas Mačernis

POETAS

Kai eina jis minioj išvargęs ir nuleidęs galvą,
Bent kiek palinkęs priekin, nedrąsiu žingsniu,
Ir kai iš veido jo negyvo ir bespalvio
Dvi akys žvelgia tolin žvilgsniu beprasmiu, –

Praeivių veiduose matyti lengvas pašaipos šešėlis
Ir pranašumo jausmo pagimdyta šypsena.
Ir užgaulingi žodžiai lydi jį… kol lyg fantomas pasikėlęs
Jis vėl išnyksta gatvių tamsoje.

Bet būna dienos, kai galingų rampų spinduliuos
Jis atsiranda vėlei prie tą pačią minią,
Ir, rodos, perkeistas nežemiškos šviesos,
Jau nebe savo skausmą, nebe savo laimę mini.

Paženklintas nutilusių žmonių susikaupimo,
Virš jų iškeltas begalinio skausmo įtampos,
Jis kalba. Ir jo žodis, suvaldytas ir aprimęs,
Plasnoja laisvas virš minios.

Sujungdamas visus į vieną šeimą
Kaskart stiprėjančia gaida,
Tas žodis, juos padegdamas, ateina
Ir puldamas tarsi audra.