Aš nebesuprantu, kodėl dar užeinu į šitą saitą. Kaip pradžioje besąlygiškai juo žavėjaus, taip dabar man koktu daros.. Žmogus sudedi savo kūrybą, visą sielą ir širdį, o gauni tik saujelę aštrios, paviršutiniškos ir sausos kritikos. Ar gi ne šlykštu? Šiandien ir taip visa dieną svajojau kaip būtų nuostabu visam šitam (gyvenimui) padaryt gala... Kaip būtų paprasta gauti du pakelius migdomųjų, kai mama dirba vaistinėj... Tačiau niekam nesakiau, dirbtinai šypsojaus, ir vaidinau, kad viskas puiku. Ir niekas nepaguodė, nepasiteiravo... Visiems vienodai. Pasikartosiu: viena gyvybe daugiau, viena mažiau... Bet ką aš čia kalbu? Esu tik niekuo neišsiskirianti grafomanė...

Kas čia daros? Vaikai neina į mokyklą ir geria alų, rūko cigaretes, keikiasi... Baisu. Ir dar jėzuitų gimnazijos moksleiviai. Aš nesupratu, kur pasaulis ritasi?..

;)))

o alus visai nieko buvo...

Ehei... Ar kas nors pretenduoja dalyvauti poezijos pavasaryje? Atsiliepkit... Labai malonu butu daugiau pabendrauti su rašančiais zmogeliūkščiais... Artėja gegužės pabaiga... Visi poetai ir truputį poetai subėgs į Vilnių ir deklamuos, skaitys, kurs, recenzuos... Bus žavu, grau ir gera...

Ehei... Ar kas nors pretenduoja dalyvauti poezijos pavasaryje? Atsiliepkit... Labai malonu butu daugiau pabendrauti su rašančiais zmogeliūkščiais... Artėja gegužės pabaiga... Visi poetai ir truputį poetai subėgs į Vilnių ir deklamuos, skaitys, kurs, recenzuos... Bus žavu, grau ir gera...

Na, tai negi nepaklausit, kaip sekas su cypuku, sazines balsiuku kovot? O gi puikiai, pazymiai pagaliau visai nusivaziavo, i pamokas daznai nenueinu, linksmai leidziu laika... kas gali buti geriau?..............

O jeigu rimtai, sekas sumautai. Vel liudesys ir neviltis. Niekada gyvenime neturejau tokiu prastu ivertinimu, juolabiau kai tikrai stengiuos mokytis. Ir dar taip pergyvenu, kad mane kur... Siandien per fizika beveik apsizliumbiau, del to kad nesuprantu nieko absoliuciai... Zinau, zinau, kvaila baisiai, bet ka galiu padaryt kad esu jautri sugadinta asmenybe... O kai sitaip pergyvenu, dar blogiau sekas... be to vaistai, kuriuos geriu nuo depresijos silpnina demesi... uzburtas ratas... depresija, nes nieko nepajegiu.... nieko nepajegiu, nes depresija... gerai dar, kad pavasaris uz lango, atgaivina truputi... taciau pavasari kaip tik padaugeja savizudybiu... ir kiek daug minciu apie si issigelbejimo is kanciu plana.,.. ka cia, viena gyvybe maziau, viena daugiau, smulkmena... dieve, kaip man issilaisvint?!

STAI AS IR GRIZAU>>> Ir visai nesypsau, na gal is inercijos kiek ir sypsau... :) Kad JUS zinotumet kaip buvo gera TEN.... Prie juros... koks neapsakomas malonumas sedeti Palangos parke, prie zaviuju Tiskeviciu rumu ir rasyti laiskus. Sau, Tau, Jam, Jai, niekam... Vienu zodziu visiems... Siandien per fizika irgi rasiau... Ne, ne kontra, o (vel) laiska Kazinkam... Ir galutinai apsisprendziau. Viskas. Nebesimokysiu. Neliesiu asaru, kad nieks nesiseka. Uzsiimsiu tik tuo, ko pati trokstu. Ir gyvensiu laiminga. Ir nugalesiu liudesi bei depresija. Ir nesizudysiu. Tik kad turiu bjaurybe slykstybe atsakomybes jausma, sazines cypianti balseli... Ir tasai vis rekia rekia (cypia cypia), atceit - "...ruosk pamokas. Nebek is pamoku. Buk pavyzdinga. Uzimuturiok kakla kad nepersaltum. Nebendrauk su draugais - tam nera laiko, reikia daugiau MOKYTIS, nes tau vis nesiseka. Nebandyk issiskirti. Pilka spalva tau labiausiai tinka. (...) " ir t.t. ir t.t. Viskas. Baigta. Galas jam. SIandien pritrenkiau su medine lazda, ryt gal pabandysiu su metaline. Bet stipras tas velnias. Nu nieko, nugalesim. Nes tik taip imanoma neisprotet.

stai ir as grizau...nors vos i rasyka patekau... bet visgi patekau, todel dabar sypsau... :) ketureiliukas :) saunumelis... tai va.... vakar maciau Nosferatu.... ach, koks zavingas siaubo klasikos sedevras... net malonus virpuliukai nuslenka kunu.... siendien graziai sviecia saulele, budindama svieta ir as laiminga! uz savaites dvi septyndienes (savaites jei nusupratot) praleisiu pajury.... pavydekit man! tai va, galbut uzsuksiu cia vel negreitai... bet as laiminga ir tai svarbiausia! su pavasariu visus! :*

as labai labai viskuo nusivylus... ir bijau visko ir manau kad geriausia butu negyvent... nezinau is kur tokios mintys... nezinau kaip su jomis kovot... siandien sapne jau tris kart miriau... ir buvo taip gera, taip lengva... ismokau skraidyt... taciau sapnai, aisku, tik ir lieka sapnais... bet kaip man gyvent taip? kai niekuo nebetikiu, kai nieko nebenoriu... kaip tai issklaidyt?....

ech, kodel gyvenimas toks, o ne kitoks... kam jis mane kankina... kodel viena akimirka svajoju apie baigima visu kanciu su dviem dezutem migdomuju, o kita dziaugiuos pavasariu ir juokiuos sau viena nezinia is ko... na kodel taip?... ir kiek dar tai tesis.... ach, tikiuos ateis laikai, kai visa laika sypsosiuos ir dziausgsiuos.... nu cia kas per nesamone? neateis tokie laikai, neateis...

keista diena... ne tokia baisi kaip paprastai, bet niekuo geresniu nepasizymejus... ai, tiesa, mano rasini, analizini labai gerai ivertino...  tas tai saunu... dziugu kai kas nors pastebi tavo literaturinius gabumus... tik mano psichologe siandien sunervino... kelios pastabos tiesiog is veziu ismuse! pamanyk tu man as galiu ir du metus pas ja vaiksciot ir niekus kalbet... o reikia pasirodo apie svarbius dalykus... Tai kas jos nuomone svarbu yra, jeigu tai kas svarbu man, nesvarbu jai?! Tegu ji su savo Froidiskom nesamonem geriau palieka mane ramybej! gerai gerai, nusiraminam... depresija gydytis nelengva, bet kad ji pereitu i paranoja, sito jau perdaug... keliauju i sapno barus... jai norit pamatyti juos mano akimis - perskaitykit eiliuka (reklama)

Sveika kritika yra sveika. Pasirodo tenka ir su tuo susidurt. Na žinoma, ramunėlė, kaip dar ankščiau nepagalvojai apie tai, ką? nieko, gyveni ir mokais... o vakar išmėginau pozityvų mąstymą (ir rašymą)... visai neblogai, maždaug pusė suplanuotų pozityvukų išsipildė... Šaunu. Nors saulutė tik kart nuo karto galvytę kyšteli... na, gal rytoj bus saulėtesnė (tiek širdy tiek lauke) dienele? ačiū visiems kas bando mane suprasti ir palaikyti...