kad tik tau dėl manęs neskaudėtų

Londonas - išsiskyrimų miestas net taip jame ir neapsilankius

Kaip liūdnai
Mes visi baigsim

Kaip linksmai
Po to švęsim

M.B.

Punktyras buvimų

Nejau
Prisiminti galėsiu
Tik karštą
Gamtos tuštumą

Besikartojančius tamsos
Priepuolius

Išnirdavau iš jų
Į dumblą

Jame vaikščiojau
Gėriau
Rašiau – –

– – Nėr už ko
Užsikabint

Miesto sienos
Nebelaužo nagų

Nenusibrozdinu į akmenį
Nebenusimušu piršto

Puikiai išmokau
Nebūti – –

– – Radau apgraibom
Ir
Jungiklį
Ir
Užmaršties užtrauktuką
Ir
Sutemų antklodę
Ir
Visas išdegusias plynaukštes

Tai dabar
Ilgai
Niekur neužsibūnu

Niekad nespėju
Papasakot

Kaip liūdnai
Mes visi baigsim

Kaip linksmai
Po to švęsim

Marius Burokas

sveikas rugsėji, žiemiškai šnopuojantis žvėrie

"Metų laikų kaita - tikroji poezijos priežastis" :)

A.J.

ramybės taikos ir

miego mano nemigos naktims

žvaigždžių karai

o šiąnakt sapnavau meteoritų lietų.

šiąnakt sapnavau Šiaurės pašvaistę. gražu buvo.