DANE ZAJC

Du

3

Žodžiai nenumiršta.
Žodžiai keičiasi.

Du Myliu juodu rado.
Du pamesti žodžiai.
Kaip geltoni miego šunys
Per samanotą nakties skynimą bėgo,
Krūtinėj pajautė du pamirštus žodžius.

Subiro rankos,
Subiro lūpos.
Ir krūtinė subiro į dulkes.
Du aštrūs peiliai liko dulkėse.

Nes žodžiai tampa blogiu.
Pamesti įsimylėję žodžiai.

Vakaras, kuris apšviečia peilius,
Sau persipjauna veidą.
Po to naktys būna pilnos kraujo ir žaizdų.
Dienos spindulys, krintantis ant ašmenų,
Perskyla į dvi dalis.
Tuomet diena pabėga prie ledinės plokštės
Ir krinta tarp sulaužytų spindulių.

Žodžiai atneša mirtį.
Atstumti žodžiai.

Iš slovėnų kalbos vertė AURA KRIŠČIŪN

DANE ZAJC

Du

3

Žodžiai nenumiršta.
Žodžiai keičiasi.

Du Myliu juodu rado.
Du pamesti žodžiai.
Kaip geltoni miego šunys
Per samanotą nakties skynimą bėgo,
Krūtinėj pajautė du pamirštus žodžius.

Subiro rankos,
Subiro lūpos.
Ir krūtinė subiro į dulkes.
Du aštrūs peiliai liko dulkėse.

Nes žodžiai tampa blogiu.
Pamesti įsimylėję žodžiai.

Vakaras, kuris apšviečia peilius,
Sau persipjauna veidą.
Po to naktys būna pilnos kraujo ir žaizdų.
Dienos spindulys, krintantis ant ašmenų,
Perskyla į dvi dalis.
Tuomet diena pabėga prie ledinės plokštės
Ir krinta tarp sulaužytų spindulių.

Žodžiai atneša mirtį.
Atstumti žodžiai.

Iš slovėnų kalbos vertė AURA KRIŠČIŪN

DANE ZAJC

Du

2

Tamsoj viens kitą randa.

Du aukšti vieniši bokštai.
Be perstojo žiūri į krūtinę.
Kiekvienas į savo.

Jai dovanoja žodžius.
Baimės žodžius.
Pasišlykštėjimo žodžius.
Vienatvės žodžius.
Žodžius per gumulą gerklėj –
Žodžius apie meilę.

Ir jos rasos bokštas.
Baltas ir vienišas.
Jo žodžiai nurieda juo ant grindų.
Nepaliesti.

Jam dovanoja mėnesieną.
Ir mėnesienoj jo bokštas vis mažėja.
Grąžink man sielą, jai sako.
Nepažįstu tavo sielos, jam atsako.
Ir kai jos prašo,
Jo bokštas vis mažėja.

Rytas jį išgelbsti.
Aukštai, aukštai danguj skardus trimito balsas.
Tuomet pabėga.
Greit bėga kiekvienas savo dangaus puse.

Lygumoje ištisą dieną susitikinėja
Pamiršti žodžiai.


Iš slovėnų kalbos vertė AURA KRIŠČIŪNAITĖ

DANE ZAJC

Du

1

Kas vakarą viens kito ieško.
Keliuose, kur teka stiklinis mėnesienos lietaus vanduo.

Jis jos ieško tarp jos žolių.
Tarp nuodingų atsiminimų gėlių.
Ilgai ieško.
Kai randa,
Jo lūpos kupinos nuodų.
Kai randa josios veidą jos kely.

Ji ieško jo tarp akmenų.
Tarp dagių.
Ieško jo kely.
Kai randa,
Jos rankos būna kraujuotos.

Kai jį randa, apsikabina.
Kodėl tavo lūpos pilnos vilkauogių,
Jo klausia.
Kodėl tavo akys pilnos dagių,
Jos klausia.
O rytas jau visur aplink stato
Platų kiemą.
Todėl subyra jo lūpos ir virsta dūmais.
Todėl išgaruoja jos akys ir virsta rasa.

Po to nepastebimi pabėga kiekvienas savo keliu
Po aukštom, aukštom ryto lubom.

Kas vakarą viens kito ieško.


Iš slovėnų kalbos vertė AURA KRIŠČIŪNAITĖ

Du

1

Kas vakarą viens kito ieško.
Keliuose, kur teka stiklinis mėnesienos lietaus vanduo.

Jis jos ieško tarp jos žolių.
Tarp nuodingų atsiminimų gėlių.
Ilgai ieško.
Kai randa,
Jo lūpos kupinos nuodų.
Kai randa josios veidą jos kely.

Ji ieško jo tarp akmenų.
Tarp dagių.
Ieško jo kely.
Kai randa,
Jos rankos būna kraujuotos.

Kai jį randa, apsikabina.
Kodėl tavo lūpos pilnos vilkauogių,
Jo klausia.
Kodėl tavo akys pilnos dagių,
Jos klausia.
O rytas jau visur aplink stato
Platų kiemą.
Todėl subyra jo lūpos ir virsta dūmais.
Todėl išgaruoja jos akys ir virsta rasa.

Po to nepastebimi pabėga kiekvienas savo keliu
Po aukštom, aukštom ryto lubom.

Kas vakarą viens kito ieško.


Iš slovėnų kalbos vertė AURA KRIŠČIŪNAITĖ

DANE ZAJAC


Du

1

Kas vakarą viens kito ieško.
Keliuose, kur teka stiklinis mėnesienos lietaus vanduo.

Jis jos ieško tarp jos žolių.
Tarp nuodingų atsiminimų gėlių.
Ilgai ieško.
Kai randa,
Jo lūpos kupinos nuodų.
Kai randa josios veidą jos kely.

Ji ieško jo tarp akmenų.
Tarp dagių.
Ieško jo kely.
Kai randa,
Jos rankos būna kraujuotos.

Kai jį randa, apsikabina.
Kodėl tavo lūpos pilnos vilkauogių,
Jo klausia.
Kodėl tavo akys pilnos dagių,
Jos klausia.
O rytas jau visur aplink stato
Platų kiemą.
Todėl subyra jo lūpos ir virsta dūmais.
Todėl išgaruoja jos akys ir virsta rasa.

Po to nepastebimi pabėga kiekvienas savo keliu
Po aukštom, aukštom ryto lubom.

Kas vakarą viens kito ieško.


Iš slovėnų kalbos vertė AURA KRIŠČIŪNAITĖ

Metafora

draugai iš Graikijos
parvežė metaforą

pasirodo
tenai ji transporto priemonė
kažkuo panaši į tramvajų autobusą
su ja gali laisvai judėti
iš vienos vietos į kitą

nė bilieto nereikia
įlipi
ir važiuoji kur akys mato
kiek geidžia širdis

„kaip gerai“
pagalvojau aš
„kad turiu draugų
ir vienąkart jie padovanoja
kažką tikrą ir tinkamą
pavyzdžiui šią metaforą
su ja
aš visą likusį savo gyvenimą
galėsiu laisvai nukakti
iš vienatvės dar gilesnėn vienatvėn“

Leons Briedis

Padariau analizuts. Televizoriauts ir rietsinių pagalpa. Nets kai pradedi megzti rietsinets, tada turi tskaiciuoti karoliukuts, lapai atidziai ir turi pūti paitsingai tsutsikaupęts, todėl nieko daugiau nepegali daryti tik ziūrėti televizorių ir tada parodė Krytsko tsu Tskampinu ir jie puvo tsu Dormeo ir jokio kūdikėlio, įtsivaizduojat?? Tsiaupinga, taip?? Tstai ką padaro Dormeo! Tstai kodėl mūtsų milijonai mazėja, nets jie, tie Dormeo net netslepia, kad ant jų ciūzinio nepegali nieko daugiau norėti, tik miegoti! Miegoti ir miegoti! Tai genocidats. Taip. Tėvynė ir tauta pavojuje, pamątsykite apie tai ir apie nekaltuts kūdikėliuts, pa.
Kitkits analizikats

Lapai, lapai plogats Kikits:(

Pet ar ta pioletinė karvutė its tikrųjų yra..ats netsuprantu..??