DANE ZAJC
Du
3
Žodžiai nenumiršta.
Žodžiai keičiasi.
Du Myliu juodu rado.
Du pamesti žodžiai.
Kaip geltoni miego šunys
Per samanotą nakties skynimą bėgo,
Krūtinėj pajautė du pamirštus žodžius.
Subiro rankos,
Subiro lūpos.
Ir krūtinė subiro į dulkes.
Du aštrūs peiliai liko dulkėse.
Nes žodžiai tampa blogiu.
Pamesti įsimylėję žodžiai.
Vakaras, kuris apšviečia peilius,
Sau persipjauna veidą.
Po to naktys būna pilnos kraujo ir žaizdų.
Dienos spindulys, krintantis ant ašmenų,
Perskyla į dvi dalis.
Tuomet diena pabėga prie ledinės plokštės
Ir krinta tarp sulaužytų spindulių.
Žodžiai atneša mirtį.
Atstumti žodžiai.
Iš slovėnų kalbos vertė AURA KRIŠČIŪN