DANE ZAJC

Du

1

Kas vakarą viens kito ieško.
Keliuose, kur teka stiklinis mėnesienos lietaus vanduo.

Jis jos ieško tarp jos žolių.
Tarp nuodingų atsiminimų gėlių.
Ilgai ieško.
Kai randa,
Jo lūpos kupinos nuodų.
Kai randa josios veidą jos kely.

Ji ieško jo tarp akmenų.
Tarp dagių.
Ieško jo kely.
Kai randa,
Jos rankos būna kraujuotos.

Kai jį randa, apsikabina.
Kodėl tavo lūpos pilnos vilkauogių,
Jo klausia.
Kodėl tavo akys pilnos dagių,
Jos klausia.
O rytas jau visur aplink stato
Platų kiemą.
Todėl subyra jo lūpos ir virsta dūmais.
Todėl išgaruoja jos akys ir virsta rasa.

Po to nepastebimi pabėga kiekvienas savo keliu
Po aukštom, aukštom ryto lubom.

Kas vakarą viens kito ieško.


Iš slovėnų kalbos vertė AURA KRIŠČIŪNAITĖ