DANE ZAJC

Du

2

Tamsoj viens kitą randa.

Du aukšti vieniši bokštai.
Be perstojo žiūri į krūtinę.
Kiekvienas į savo.

Jai dovanoja žodžius.
Baimės žodžius.
Pasišlykštėjimo žodžius.
Vienatvės žodžius.
Žodžius per gumulą gerklėj –
Žodžius apie meilę.

Ir jos rasos bokštas.
Baltas ir vienišas.
Jo žodžiai nurieda juo ant grindų.
Nepaliesti.

Jam dovanoja mėnesieną.
Ir mėnesienoj jo bokštas vis mažėja.
Grąžink man sielą, jai sako.
Nepažįstu tavo sielos, jam atsako.
Ir kai jos prašo,
Jo bokštas vis mažėja.

Rytas jį išgelbsti.
Aukštai, aukštai danguj skardus trimito balsas.
Tuomet pabėga.
Greit bėga kiekvienas savo dangaus puse.

Lygumoje ištisą dieną susitikinėja
Pamiršti žodžiai.


Iš slovėnų kalbos vertė AURA KRIŠČIŪNAITĖ